Lietuvoje yra keliolika dėstytojų, po kurių paskaitų studentai ploja, ir keliasdešimt – į kurių paskaitas akademinis jaunimas veržte veržiasi.

“Kiekvienas toks dėstytojas – aukso vertės. Tokių, deja, tikrai nedaug, bet yra”, – tvirtina Povilas Verbyla, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų atstovybės narys, kuruojantis akademinius reikalus.

Priminsime, kad mūsų šalies valstybinėse aukštosiose mokyklose dirba per 9 tūkst. dėstytojų. Kurių lektorių paskaitos sulaukia anšlagų, o per kurių – tik žiovaujama, niekas niekada neskaičiavo.

Todėl “Veidas” pabandė išsiaiškinti, kurie dėstytojai, bent jau studentų nuomone, yra patys profesionaliausi ir skelbia geriausių penkių didžiausių valstybinių universitetų dėstytojų pavardes. Tų, kurie galėtų būti pavyzdžiu savo kolegoms.

Po paskaitos – ir plojimai

Ankstyvas penktadienio rytas, o keturių šimtų vietų Mykolo Romerio universiteto (MRU) auditorija – pilna. “Veidui” MRU studentai pasakoja, kad jaunosios kartos teisės docento Aurelijaus Gutausko paskaitų renkasi pasiklausyti net ir tie, kuriems tai nepriklauso. “Šis dėstytojas nenaudoja jokių priemonių. Rankose laiko tik kodeksą,  pasakoja realius, gyvenimiškus, praktiškus pavyzdžius”, – įspūdžiais dalijasi A.Gutausko paskaitas lankęs Laurynas Juozapaitis, MRU studentų atstovybės prezidentas.

Įdomu tai, kad kiekvienai Teisės ir valdymo dalyko studentų grupei – o jų buvo dvylika – A.Gutauskas surengė po ekskursiją į Lukiškių tardymo izoliatorių. “Vaikščiojome po patalpas, o jis pasakojo. Ir net kalbėdamas paskutinei, 12-ai, grupei jis tikrai nebuvo “išsisėmęs” ar pavargęs”, – MRU studentų atstovas svarsto, kad tokią dėstytojo sėkmę lemia tai, jog šis nedemonstruoja jokios arogancijos, nors kai kurie dėstytojai siekia save pateikti aukštesniais ir viršesniais.

Dar vienu pavyzdžiu, savotiška “legenda” galėtų būti ir Vilniaus universitete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) dėstantis profesorius Vytautas Radžvilas.

Jo rankose jokių užrašų ar brošiūrų neišvysime, prezentacijų čia taip pat nebus. Tačiau esą tai atperka nuoseklus ir aiškus jo pasakojimas. Kai kuriems studentams netgi kyla noras paskaitas įsirašyti. Natūralu, kad auditorija – visąlaik pilna.

Liutauras Gudžinskas, VU studentų atstovybės prezidentas, o dabar – TSPMI doktorantas, puikiai prisimena V.Radžvilo paskaitas: “Įdomiausi būdavo jo komentarai apie filosofus. Jis, dėstydamas politinę filosofiją, stabteldavo ir apie kiekvieną kalbėdavo 10–15 min. Įdomiausia, kad viską susiedavo su dabartimi”. Po kai kurių profesoriaus paskaitų studentai jam tiesiog plodavo.

Paprastai dėstytojų, kurie atmintyje įsirėžia visam gyvenimui, per visą studijų laikotarpį būna po 2–3. “Ir kiekvienas toks dėstytojas – aukso vertės”, – pabrėžia Povilas Verbyla, Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės narys.

KTU ketvirtakursis prisipažino regėjęs kur kas daugiau tokių dėstytojų, kurie studentus tiesiog sugeba atbaidyti net ir nuo įdomių dalykų paskaitų. Jo teigimu, dažnai tai nė nepriklauso nuo dėstytojo akademinių titulų, pedagoginių vardų: nesvarbu, ar tai būtų docentas, ar profesorius. Tad akademiniai kredencialai – savotiška puošmena, niekaip negarantuojanti dėstytojo pripažinimo tarp studentų. “Daugiausia problemų kelia tokie dėstytojai, kurie universitete dirba jau labai ilgai, su jais sunku susikalbėti, jie žino savo “tiesą” – ir viskas”, – sako P.Verbyla.

Studentai: dėstytojui dirbti vien universitete – nepakanka

“Niekada nenaudoju nei kokių popieriaus lapų, nei skaidrių, – tvirtina metų MRU dėstytoju išrinktas A.Gutauskas. – Mano tikslas – ne studentų muštras, ne mechaninis minčių perteikimas, bet sudominimas”. Jis mini su studentais pirmiausia pasistengiantis užmegzti psichologinį kontaktą, diskutuoti, būti kiek įmanoma liberalesniu. “Niekada nedeklaruoju, kad už studentą esu aukščiau”, – mini ir KTU mikroekomikos paskaitas skaitanti docentė Irena Pekarskienė, studentų išrinkta geriausia metų dėstytoja. “Iš tiesų kartais auditorijoje matau daugiau žmonių nei mano turimame sąraše. Tikrai negaliu skųstis. Mano paskaitas studentai lanko”, – pripažįsta ji.

O studentai akcentuoja, kad į savo paskaitas labiausiai pritraukia tie dėstytojai, kurie dirba ne tik universitete, bet ir darbą, susijusį su savo skaitomu kursu: “Tokiu atveju žinios nuolat atnaujinamos, pateikiami pavyzdžiai, ir tokių paskaitų įdomu klausyti”, – mini P.Verbyla. “Atviras kontaktas ir neformalus požiūris į studentus. Žinoma, ir kompetencija”, – tai, kas labiausiai patinka studijuojantiesiems, vardija L.Gudžinskas, VU studentų atstovybės prezidentas.

Tačiau tokių dėstytojų, tikslina jis, nedera painioti su tais, kurie tiesiog labai draugiški studentams. “Kartais tokie nieko naujo negali pasakyti, o tiesiog plepa”, – mini jis. Tad požiūrio ir perspektyvos turėjimas ir, kas labai svarbu, neformalus požiūris lemia dėstytojo sėkmę. Priemonių pateikimas, filmai, padalomoji medžiaga paskaitų metu – tai jau antraeilis dalykas, ne visada garantuojantis paskaitos kokybę, toliau nurodo L.Gudžinskas.

Studentų nuomonė – ne visada įdomi

Kasmet valstybė pagerbia geriausius mokytojus, šie turi ir savo profesinę šventę – Tarptautinę mokytojų dieną. O kaip su aukštųjų mokyklų dėstytojais? Kai kurie universitetai rengia šventes ar apdovanojimus, tačiau dažniausiai tai vyksta studentų iniciatyva. Iš esmės šalies mastu tarp studentų lyderiaujantys dėstytojai nėra pagerbiami – tėra apdovanojimai už nuopelnus mokslui, skatinami geriausias disertacijas ar mokslinius straipsnius parašę akademinės bendruomenės nariai.

Šiaip ar taip, pirmiausia tai turėtų būti kiekvieno universiteto rūpestis, sutaria studentų lyderiai. Štai L.Juozapaitis, MRU studentų atstovybės prezidentas, mano, kad į studentų geriausiais pripažintus dėstytojus didesnį dėmesį galėtų kreipti ir universiteto administracija. “To šiek tiek pasigendame. Kartais dėstėtojai už puikias paskaitas apskritai lieka  neįvertinami” – apgailestauja jis.

Jų paskaitos žiovulio studentams nekelia

Vytautas Radžvilas, VU

“Jis nepalieka abejingų”, – tvirtina V.Radžvilo paskaitų studentai. VU profesorius vienas iš tokių, kuriems po paskaitos kartais plojama. Beje, jis turi savo gerbėjų puslapį socialiniame tinkle “Facebook”, kur surinktos “kultinės” jo sentencijos.

Aurelijus Gutauskas, MRU

Dėstytojas, priverčiantis atsikelti itin anksti ir skubėti į jo paskaitą apie organizuotą nusikalstamumą. “Niekada nenaudoju nei kokių popieriaus lapų, nei skaidrių”, – prisipažįsta jis. Jis tituluojamas vienu geriausių ir studentų mėgstamiausių MRU dėstytojų.

Visvaldas Legkauskas, VDU

VDU apie jį ir jo paskaitas žino visi. Dėsto jis socialinę psichologiją. Paskaitų metu nenaudoja jokių užrašų, o paskaitų vaizdo įrašus galima rasti internete. Studentai netgi konkuruoja, norėdami užsiregistruoti į jo dėstomą dalyką.

Irena Pekarskienė, KTU

Labiausiai vertinama už akademinį sąžiningumą. Dėsto mikroekonomiką. Prisipažįsta visuomet esanti studento pusėje. Paskaitų lankyti neverčia, tačiau į auditorijas susirenka vis tiek daugiau klausytojų, nei realiai turėtų būti.

Šaltinis: VU, KTU, MRU, VDU studentų atstovybių apklausų duomenys, pokalbiai su studentų atstovybių nariais