Padidėjus žuvusiųjų keliuose skaičiui, iškilo abejonių dėl lėšų panaudojimo šviečiamajai veiklai efektyvumo ir skaidrumo.

“Lietuvos policija rengia reidus, įvairias akcijas, tačiau akivaizdu, kad to nepakanka, jog žuvusiųjų avarijose skaičius bent jau nedidėtų. Policijos departamento duomenimis, liepos 15–17 dienomis, pareigūnai šalies keliuose vėl tikrino transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Išaiškinti 165 neblaivūs vairuotojai. Tai yra nemažas skaičius – vairuotojams vis dar trūksta atsakomybės sėdant prie vairo. Jei mums iš tiesų rūpi padėtis keliuose, negalime laukti, būtina imtis skubių priemonių, kad situacija keistųsi. Būtina nuolat ugdyti vairuotojų atsakomybę ne tik už save, bet ir aplinkinius, jie privalo suvokti, kad sėdint prie vairo išgėrus, reakcija toli gražu nėra greitesnė, žmogus nėra energingesnis. Tai, kas šiandien ir ežiukui atrodo aišku, neretai pamirštama, kai įsėdama į automobilį. Taigi propaguoti saugų eismą yra būtina, tačiau ar šiandien tam skiriamos lėšos naudojamos efektyviai, jei rezultatai demonstruoja ką kita”, – svarsto LSDP frakcijos seniūnas.

A. Butkevičius primena, jog dar vadovaujant Gedimino Kirkilo Vyriausybei, imtasi griežtesnių ir įvairesnių priemonių siekiant užtikrinti saugų eismą šalies keliuose. Įvestos ne tik griežtesnės baudos, bet ir prievolė vairuotojams, gavusiems vairavimo teises, po dviejų metų dar kartą laikyti egzaminą. Dėl viso šių priemonių paketo per kelerius metus eismo įvykiuose nukentėjusiųjų skaičius buvo sumažėjęs. Dabar žuvusiųjų keliuose skaičius vėl ėmė didėti, ir tai greičiausiai vyksta dėl to, kad kai kurios priemonės tiesiog nėra vykdomos, kalbama ne apie bausmės dydį, o būtent apie jos neišvengiamumą.

“Kita problema – prevencinės priemonės. Vis mažiau pastebime socialinių reklamų saugaus eismo tema per televiziją ar išgirstame per radiją. Ar tikrai veiksmingas yra internetinis puslapis, jei jo neskaito tie, kurie pažeidžia kelių eismo taisykles ir sukelia pavojų eismo dalyviams? Susisiekimo ministerija šiemet šviečiamajai veiklai skyrė net 5 mln. litų. Kam tiksliai buvo panaudota dalis šių pinigų, ar skaidriai ir efektyviai? Kreipėmės į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, tikimės gauti atsakymus, kokios programos finansuojamos ir planuojamos finansuoti iš Susisiekimo ministerijos biudžeto 2010–2011 m., kiek kiekviena jų kainavo, kas įgyvendina. Žinodami tikslius atsakymus, galėsime išsklaidyti iškilusias abejones”, – mano A. Butkevičius.