Šiuo metu Europos Komisijos koridoriuose vis atviriau kalbama, kad didžiosios ir šiuo metu nemažai finansinių sunkumų patiriančios ES narės yra nusitaikiusios mažinti savo skiriamų lėšų dalį į ES biudžetą. Mat tiek Vokietija, tiek Prancūzija, tiek Didžioji Britanija ir kitos šalys, karpydamos socialines išlaidas savo šalies gyventojams, esą neranda argumentų, kodėl nekerpa įmokų, skirtų gerovei kurti kažkur Europos žemyno rytuose. Pvz., šiemet vien Vokietijos indėlis į ES siekia per 24 mlrd. eurų (83 mlrd. Lt), tai beveik penktadalis viso ES biudžeto.

Tarp šių lėšų gavėjų, žinoma, atsiduria ir Lietuva, kuri šiemet gaus 5,4 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos, o į bendrą katilą sumokės tik apie 1 mlrd. Lt. Kitąmet planuojama, kad struktūrinės paramos lėšos sudarys daugiau kaip 4,2 mlrd. Lt.

Kuriame Lietuvos ateitį ar Lietuvos šiandieną

Finansų viceministras Rolandas Krikščiūnas skaičiuoja, kad ES pinigai šalies BVP pakelia 2 proc. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkerta: “Jeigu neefektyviai į ekonomiką įmesti pinigai kuria 2 proc. BVP, tai juos panaudojant racionaliau, matyt, galimas ir 10 proc. poveikis”.

Tiesa, ES parama Lietuvai duoda ne vien pliusų, kartu pateikia ir šiek tiek minusų. Štai Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė mano, jog ES parama skatina infliaciją. Be to, ši finansinė injekcija tvirkina kai kurias Lietuvos bendroves, verslininkus ir, žinoma, valsybės tarnautojus. “Mūsų žiniomis, nemažą dalį valstybės įgyvendinamų ES paramos panaudojimo projektų verslininkai atliktų penkis kartus greičiau ir kartais net už dešimt kartų mažesnę kainą, nei dabar sumokama iš ES lėšų. – dėsto S.Besagirskas. – Kitaip tariant, ką galima padaryti per du mėnesius, mūsų klerkai daro dvejus metus. Todėl skambų ES paramos panaudojimo šūkį “Kuriame Lietuvos ateitį” galima pervadinti kitaip: “Kuriame Lietuvos šiandieną”. Taigi neaišku, kaip gyvensime rytoj”.

Kokį makroekonominį poveikį Lietuvai ir kitoms šalims daro šiuo metu naudojami ES pinigai, sužinosime ne anksčiau kaip 2015 m. Mat ES finansavimo apibendrinimai atsilieka bent porą metų. Todėl tik lapkritį bus aišku, ką ir kiek gero Lietuvai davė pirmasis 2004–2006 m. finansavimo etapas, per kurį panaudojome arti 3,2 mlrd. Lt.

“Veidas” primena, kad antruoju 2007–2013 metų laikotarpiu Lietuva pretenduoja į 23 mlrd. Lt paramą. Šiuo metu jau yra panaudota kiek daugiau nei pusė, tai yra 15 mlrd. Lt. Planuojama, kad iki 2015 metų bus sunaudoti visi numatyti pinigai ir viliamasi, kad 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu ES skiriama parama Lietuvai sieks tiek pat –  vėlgi 23 mlrd. Lt. Tiesa, ši suma  priklausys nuo to, kaip efektyviai naudosime dabartines lėšas ir koks bus mūsų atsilikimas nuo ES BVP vidurkio 2011-aisiais.

Akivaizdu, kad ekonominei krizei Lietuvos ekonominius rodiklius timptelėjus žemyn, smuktelėjo ir ES pinigų kranelio užsukimo laikas. Tačiau S.Besagirskas atkreipia dėmesį, kad atsiranda kitos šalys, ES paramos gavėjos, o Lietuva, gavusi lėšų tam tikroms sritims ir jas panaudojusi neefektyviai, vargu ar dar kartą gaus pinigų toms pačioms problemoms spręsti.

Pinigų yra, bet jų nėr

Verslininkai priekaištauja, kad ES parama Lietuvoje taikoma neracionaliai, tam pritaria ir dalis politikų. LPK skaičiavimais, per devynis šių metų mėnesius buvo planuota panaudoti 5,61 mlrd. Lt, o panaudota 3,49 mlrd. Lt. Per visus šiuos metus planuota panaudoti 7,89 mlrd. Lt, o pagal LPK prognozes, geriausiu atveju, bus bus panaudota 5 mlrd. Lt. Esą ES paramos švaistymą iliustruoja ir tai, kad šiuo metu vidutinė ES finansuojamo projekto vertė siekia 1 mln. Lt, o pirmą finansavimo etapą ji sudarė 4 mln. Lt.

Paklaustas, kodėl taip atsitinka, pramoninkų atstovas įvardija kelias priežastis. Pirma, projektų vertinimo procedūrų trukmė. Antra, prezumpcija, kad paramos gavėjų tikslas – bet kokiu būdu paramą išvogti. Trečia, apkarpytas paklausių programų finansavimas.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko Dano Arlausko teigimu, nors Lietuvai skiriami ES pinigai ir dideli, bet didžioji dalis verslininkų ir šalies gyventojų jų naudos neapčiuopia. “Šiuo metu verslininkai pasyvūs, jiems užtenka to, ką turi, o norint pasinaudoti ES lėšomis neretai pritrūksta savųjų arba nėra prasmės jas laikyti nenaudojamas ES paramos laikotarpiui. Todėl atsitinka taip, kad ES pinigai paliekami biurokratams, po to sakoma, kad lėšos tuščiai švaistomos”, – teigia D.Arlauskas. Jo vertinimu, reikalinga struktūrinė ES lėšų panaudojimo reforma ir tikslingas lėšų kuravimas. Tai rodo pavyzdys, kai Žemės ūkio ministerijai buvo patikėta kuruoti 200 mln. Lt lėšų, skirtų atsinaujinantiems energetikos projektams finansuoti, bet dėl nekompetencijos šią programą teko atšaukti.

Seimo audito komiteto pirmininkė Loreta Graužieninė priekaištauja, kad skirstydama ES paramą valstybė nenusistatė prioritetų. “Kiekviena ministerija žiūri iš savo pozicijų, bet nežiūri valstybės visumos. Todėl niekaip nepasieksime užsibrėžto rezultato. Kitas ydingas dalykas – požiūris į ES pinigus, kuriuos esą galima naudoti kitaip, nes jie nemokami”, – teigia parlamentarė. Pasak jos, nesant ekonomiškai pagrįsto ES lėšų koordinavimo, vienos sritys gauna daug, pvz., transporto, o kitos merdi ir bankrutuoja.

Skirtingai suprantamos pamokos

Pasak Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, kitų šalių patirtis rodo, kad krizės laikotarpio ekonomikos skatinimo planų vienas iš pagrindinių tikslų buvo kuo efektyviau panaudoti ES paramą. “Šalys perdėliojo finansavimo prioritetus, kad išsaugotų darbo vietas. Lietuva apie tai prašneko, bet to nepadarė arba padarė labai mažai. Štai rugsėjo pabaigoje pagal infrastruktūros projektus buvo panaudota tik 30 proc. šiems metams suplanuotų lėšų. Skaičiuojant ekonomiškai, 1 mlrd. Lt tiesiogiai sukuria 5 tūkst. darbo vietų. Todėl nepanaudodama lėšų Lietuva didina nedarbą ir skatina emigraciją. Šiemet pinigai nukreipti ne ten, kur reikėjo. Jie guli komerciniuose bankuose”, – konstatuoja A.Butkevičius. Jam pritaria ir S.Besagirskas, teigdamas, kad panaudoti, bet kontroliuojančiame fonde gulintys 750 mln. Lt šiuo metu šalies ekonomikai jokios naudos neduoda.

Tuo tarpu finansų viceministras R.Krikščiūnas mano kitaip. Atot jo, finansinės inžinerijos sprendimai – ES paramos panaudojimo efektyvumo ateitis. “Verslas turi būti remiamas efektyvesniais būdais, pvz., per palūkanų subsidijas, rizikos kapitalus, per lengvatines paskolas, garantijas. Tokiu būdu nebus pinigų dalijimo, bus galimybė, turint tą pačią sumą pinigų padaryti daugiau”, – teigia R.Krikščiūnas. Pasak jo, veikiausiai to iš ES paramos gavėjų šalių atkakliau pradės reikalauti ir EK.

ES pinigai – tarp sukčių schemų ir bankrotų

Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) duomenimis, 2009 metais buvo nustatyta 11 ES lėšų panaudojimo pažeidimų, iš jų – 6 atvejais inicijuotas lėšų susigrąžinimas, o per 9 šių metų mėnesius nustatyti net 36 ES lėšų panaudojimo pažeidimai. Pernai buvo susigrąžinta 33,4 tūkst. Lt, šiemet per devynis mėnesius jau 144 mln. Lt; iš ankstesnio 2004–2006 metų finansavimo laikotarpio – 260 mln. Lt. Pasak agentūros vadovės Dianos Vilytės, dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – iškreipti arba nuslepiami viešieji pirkimai ir projekto vykdytojo nesugebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumo, taip pat bankrotas.

Kad būtų galima užtikrinti skaidrų ES struktūrinių fondų paramos panaudojimą, pradedama diegti naują pareiškėjų ir projektų vykdytojų rizikos valdymo sistemą. Minėtas sprendimas įgyvendinamas bendradarbiaujant su kreditų biuru “Creditinfo”. Tikimasi, kad taip bus lengviau iš paraiškas teikiančių įmonių išskirti mokias ir turinčias potencialą lėšas panaudoti tinkamai.

Finansų ministerijos duomenimis, iš 2004–2006 m. finansavimo laikotarpio į bankrotų liūną per 11 mln. Lt nusinešė 7 bendrovės: “Ekranas”, “Energetinės statybos projektai”, “Kerpienės firma”, “Pamario medis”, “Medvėgalis”, “Miško kirtimai”, “Nagisa”. Per šį paramos skirstymo laikotarpį bankrutavo taip pat 7 bendrovės, pasinaudojusios 13,6 mln. Lt ES parama. Tai: “Narbutas ir Ko”, “Norta”, “Astmedas”, “Tikras kelias”, “Innovation Computer Group”, “Aivinela”, “TNS Group”.

Finansų viceministro R.Krikščiūno vertinimu, bent vieno projekto neefektyvumas meta šešėlį ant visos ES paramos. Tačiau nepasisekusios ES paramos dalis bendrame Lietuvos finansavimo kontekste esą nėra reikšminga ir EK auditorių net nedomina, vis dėlto lėšas valdančioms agentūroms atsakomybė didėja.