“Veido” diskusija: Ar galima leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai knistis po niekuo nenusikaltusių piliečių bankų sąskaitas?

Taip

Finansų ministro patarėjas

Remigijus Bielinskas

Tokią tvarką numato šią vasarą Seimo priimtos ir Prezidentės pasirašytos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, kurios turėtų sukurti prielaidas sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą bei pagerinti mokesčių surinkimą.

Svarbu pažymėti, kad šios informacijos teikimas VMI yra analogiškas Lietuvos prisiimtam įsipareigojimui privalomai bei automatiškai ES ir kitoms valstybėms teikti informaciją apie užsieniečių Lietuvos finansų institucijose laikomus pinigus. Beje, Lietuvos gyventojams Seimas padarė išlygą, t.y. nustatė metų apyvartų ir sąskaitos likučių ribas (atitinkamai 15 tūkst. ir 5 tūkst. eurų), o apie užsieniečių Lietuvoje laikomus pinigus VMI kitų šalių mokesčių administratorius informuos, net jei šių šalių piliečių sąskaitose bus po vieną eurą.

Viešojoje erdvėje pasigirstančios spekuliacijos apie būsimą „masinį“ Lietuvos gyventojų sąskaitų sekimą neturi pagrindo, nes, VMI duomenimis, pajamas, viršijančias 15 tūkst. eurų ribą, Lietuvoje 2014 m. gavo tik apie 9 proc. gyventojų. Pažymėtina ir tai, kad finansų institucijos VMI pateiks tik metų pabaigos duomenų „nuotrauką“, t.y. inspektoriai matys tik apibendrintus skaičius, o ne sąskaitų išklotines ar informaciją apie kasdienius pirkinius.

Šios informacijos teikimas VMI yra analogiškas Lietuvos prisiimtam įsipareigojimui privalomai bei automatiškai ES ir kitoms valstybėms teikti informaciją apie užsieniečių Lietuvos finansų institucijose laikomus pinigus.

Beje, VMI ir iki šiol turėjo teisę gauti tokią informaciją, tačiau tik pradėjusi oficialų tyrimą dėl konkretaus asmens. Automatinis duomenų pateikimas jau pirminiame rizikos analizės etape VMI leis sukoncentruoti dėmesį ne į visus, o tik į pačius rizikingiausius mokesčių mokėtojus, t.y. apdorojant šią bei iš darbdavių, registrų, notarų, kitų trečiųjų asmenų gautą informaciją, susidaryti kuo išsamesnį vaizdą, ar asmuo gyvena pagal pajamas. Todėl sąžiningi mokesčių mokėtojai ne tik nepajus jokių pokyčių, bet ir bus trukdomi mažiau.

Kalbant apie gautų duomenų saugumą pabrėžtina, kad VMI turi ISO 27001 standarto sertifikatą, kuris patvirtina, jog VMI informacijos saugumo valdymo sistema ir pačia institucija galima pasitikėti dėl informacijos saugumo užtikrinimo. Tą pernai patvirtino ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktas Lietuvos mokestinės informacijos saugumo sistemos vertinimas bei 2014 m., prieš pradedant automatinius mainus apie finansines sąskaitas pagal dvišalę sutartį su JAV, į Lietuvą atvykę JAV iždo departamento atstovai. n

Ne

Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius

Vertinant iš žmogaus teisių perspektyvos, naujoji tvarka kelia nerimą. Duomenys apie asmens pajamas, santaupas ir skolas yra privatūs, kitaip tariant, tai jo privataus gyvenimo dalis. Aptariamos Mokesčių administravimo įstatymo naujovės yra tiesiogiai nukreiptos į šią privataus gyvenimo dalį ir ją iš esmės varžo. Pagal nustatytą tvarką bankai turės VMI masiškai pateikti, taigi atskleisti, Lietuvos gyventojų privataus gyvenimo detales.

Turint galvoje žmogaus teisių apsaugos standartus, tokio masinio privačių asmens duomenų rinkimo teisėtumas kelia abejonių. Pagal reikalavimus, kylančius iš Europos žmogaus teisių konvencijos, žmogaus privatumą galima riboti tik jei tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, o pats ribojimas nėra neproporcingas, palyginti su jam keliamais tikslais.

Turint galvoje žmogaus teisių apsaugos standartus, tokio masinio privačių asmens duomenų rinkimo teisėtumas kelia abejonių.

Net jei pripažįstama, kad siekiant ištirti neteisėtus asmens finansinius veiksmus būtina turėti jo privačius finansinius duomenis, nustatytą tvarką pavadinti proporcinga yra labai sudėtinga. Pagal naująją tvarką nesiekiama surinkti tik asmenų, įtariamų neteisėtais veiksmais, duomenis – tokius įgaliojimus atliekant tyrimą VMI turėjo ir anksčiau.

Priešingai, ketinama rinkti visų didesnes nei vidutines pajamas turinčių asmenų duomenis. Taigi, užuot tikrinus asmenis, kuriuos yra pagrindo įtarti, įtariamaisiais paverčiami visi, gaunantys kiek didesnes pajamas. Tokią priemonę laikyti proporcinga ir pateisinti jos taikymą demokratinėje valstybėje yra sunku.

Pristatant ir ginant šią naujovę (o tai paprastai tenka daryti kartu) dažnai teigiama, kad „sąžiningi mokesčių mokėtojai neturi ko bijoti“. Tai sąmoningas situacijos iškraipymas. Iš tiesų derėtų klausti: „Jei aš nesu įtariamas, kodėl kišamasi į mano privatų gyvenimą?“ Mažai kas prieštaraus, kad valstybei yra svarbi neteisėtų ginklų kontrolė. Tačiau situacija, jei į svečius kasmet užsuktų keletas policijos pareigūnų profilaktiškai pasirausti po mūsų spintas ir spinteles – ar neatsiras kokio neteisėtai laikomo revolverio ar sprogmens? – turbūt neatrodytų normali. Taip pat nėra normalu ir be pagrindo raustis po mūsų sąskaitas – tai dar viena spintelė, kurios turinys yra mūsų privataus gyvenimo dalis