"Veido" archyvas

Pasaulinės krizės metu mažiausiai nukentėjo trys šakos: maisto pramonė, farmacijos pramonė ir medicina. Žmonės valgė ir valgys, sirgo ir sirgs. Taip šį reiškinį paaiškino analitikai. Tačiau bėkite kuo toliau nuo tų, kurie sako (ar leidžia suprasti), kad nuo vaistų būsite priklausomas visą gyvenimą. Ir nuo tų, kurie jus maitina organizmo netoleruojamais ir dargi priklausomybę sukeliančiais produktais.

“Liga – tai nusikaltimas. Nebūkime nusikaltėliai”, – populiariausių knygų apie sveiką gyvenseną autorius Polis Bregas šią frazę pasiskolino iš kito sveikatos propaguotojo ir žurnalų apie fizinę kultūrą autoriaus – misterio Makfedeno.

“Fizinis silpnumas, išglebimas ir liguistumas man visada atrodė įžeidimas tokiam puikiam instrumentui kaip žmogaus kūnas, – teigė P.Bregas, kadaise negalėjęs pasigirti puikia sveikata. – Bet nuo to laiko, kai pats pasveikau, stengiuosi, kad mano kūnas būtų tobulas ir vadinu save sveikatos milijonieriumi”.

Beveik šimtą metų sveikai nugyvenęs ir vandenyne plaukiodamas banglente nuskendęs P.Bregas savo knygose prisipažino ne visada buvęs toks tobulas. “Maitinausi netinkamai. Devyniasdešimt procentų maisto buvo gaminama keptuvėje: kepti viščiukai, keptas kumpis, šoninė, keptos bulvės. Valgiau tirštus grietininius padažus, kremą, biskvitus ir labai daug pyragėlių, pyragaičių, uogienių. Ir visą tą laiką kamavausi nuo intoksikacijos (organizmo apnuodijimo – aut.), to nė nežinodamas. Mano būsena buvo toli gražu nuo tos stiprios sveikatos, kurią paveldėjau iš protėvių.

Miegodavau po dešimt valandų per dieną ir nubusdavau ne žvalus, o suglebęs ir mieguistas… Dauguma žmonių ne gyvena, o tik egzistuoja. Jie pilni toksinių medžiagų ir dėl to jų gyvenimas tampa kančia”. Pasak knygų autoriaus, retas rytais atsikelia žvalus ir nekantraujantis pradėti nuostabius nuotykius, vadinamus gyvenimu. “Puikiai suprantu, kodėl daugybė žmonių vartoja stimuliatorius kaip tabakas, alkoholis, kava, kola. Jie bando grumtis su savęs nuodijimo sukelta melancholija ir išsekimu. Ir mano kraujas buvo užnuodytas, gyvenimo upė buvo užteršta nuo pačių ištakų.

Nors niekas sąmoningai nesiryžta užnuodyti švarų upelį, mes nuolat nuodijame pačią brangiausią savo gyvybės dalį – kraują”, – tvirtino autorius.

Ir neklydo. Šiandien P.Brego žodžius patvirtina vis daugiau mokslininkų, egzistuoja maisto netoleravimo testai, konkrečiai parodantys, kurių produktų ar maisto produktų priedų netoleruoja konkretaus žmogaus organizmas. O maisto netoleravimas sukelia ne tik apatiją, depresiją, mieguistumą, bet ir kur kas sunkesnes ligas. Deja, didelė maisto pramonės dalis dirba taip, kad įsuktų į besaikio vartojimo ratą. Maistas pagardinamas alkį sukeliančiais priedais.

Gėrimai papildomi medžiagomis, sukeliančiomis troškulį, išvarančiomis iš organizmo skysčius. Mažas vaikas, kol jo organizmas neužterštas, dar geba vadovautis instinktais ir stumti nuo savęs galintį pakenkti maistą. Laukinis padaras taip pat susiras, kas teiks energijos, o ne nuodys organizmą. O žmogus tarsi nematoma bambagysle pririšamas prie tuščias kalorijas teikiančių, menkaverčių produktų ar gėrimų. O vėliau stebisi, kodėl vis serga ir neturi jėgų. Ir skuba į artimiausią vaistinę…

Ar kalti ligoniai?

Tačiau ne tik ligoniai kalti, kad odai gydyti vartoja daug tepalų, peršalimo ligoms – antibiotikų, geliančius sąnarius ar stuburą “gelbsti” daug šalutinio poveikio turinčiais skausmą malšinamaisiais, nuo vidurių pūtimo vartoja plačiai išreklamuotus jogurtus ar tabletes, o antsvorio atsikratyti mėgina puldami į kraštutinumus: vieni pusbadžiauja, kiti suserga bulimija, treti ieško stebuklingų “visiems tinkančių” dietų. Teko kalbėtis su dviem medikėmis, kurios tvirtino, kad prasidėjus peršalimo ligų sezonui nieko nelaukdamos profilaktiškai vartoja antibiotikus – kad neužsikrėstų. Taip jos elgiasi ir pajutusios pirmuosius peršalimo simptomus. O lengvai sunegalavus širdžiai, geria stiprius vaistus, apsidrausdamos, kad “kas nors nenutiktų”, mat “darbas labai įtemptas”. Nors pripažino žinančios, kad imunitetą gali sustiprinti natūraliomis priemonėmis, o širdies ir kraujagyslių ligas gali suvaldyti atsikračiusios antsvorio, natūraliai sureguliavusios kraujospūdį ir specialia dieta sumažinti blogojo cholesterolio.

Tad medikai sveikos gyvensenos populiarinimui neturi laiko, valstybės mastu beveik nieko nedaroma, vaistų gamintojai trina rankas, o žmonės… serga.

Tačiau yra daug natūralių priemonių grąžinti organizmo gyvybines jėgas be vaistų, atsikratyti odos problemų, sudoroti antsvorį, išsigelbėti nuo vidurių pūtimo, kvėpavimo sistemos ligų, nuolatinio nuovargio, depresijos, per didelio cholesterolio kiekio, sustiprinti imunitetą. Šias priemones siūlo Natūralios medicinos centras “Gera sveikata”, kurio specialistai pasiryžę padėti pakeisti gyvenimą, išmokyti gyventi sveikai, atsikratyti daugelio ligų be cheminių vaistų.

Nutukimas, maisto netoleravimas

Organizmas visomis išgalėmis stengiasi šalinti toksinus per odą, inkstų pagalba su šlapimu, visu pajėgumu kraują filtruoja kepenys. Toksinai “laidojami”, tai yra nusodinami riebaliniame audinyje, kol šiuolaikinio žmogaus organizmas taip užteršiamas, kad anksčiau ar vėliau toksinų laidojimo procesas perkeliamas į gyvybiškai svarbius organus.

Kemšasi kraujagyslės (aterosklerozė), ima skaudėti sąnarius ir stuburą dėl juose nusėdančių druskų, vargina nosies užgulimas, sloga, mat organizmui nebepajėgiant šalinti toksinų, tirštėja gleivės. Galimas limfos sąstovis. O limfa – pagrindinis imuniteto ramstis. Taigi apie kokią sveikatą ir jėgas galima kalbėti, kai imuninė sistema ne tik turi nuolat kautis su ligų sukėlėjais, bet ir su maistu patenkančiais toksinais.

Užsienio specialistai pataria

Optimalios mitybos teorijos tėvu laikomas garsus britų dietologas Patrickas Holfordas knygoje “Optimalios mitybos biblija” labai įtikinamai paaiškino maisto netoleravimo testų naudą. “Tiriant alergiškus maistui žmones buvo padarytas įdomus atradimas: jie dažnai tampa priklausomi nuo juos alergizuojančio produkto ir dėl to prisivalgo maisto, kuris labiausiai jiems kenkia. Pirminiai tyrimai rodo, kad tam tikri maisto produktai, dažniausiai pienas ir kviečiai, gali sukelti trumpalaikių malonių pojūčių, net jeigu šiuos produktus vartojant atsiranda sveikatos problemų. Panašiai ir dėl daugelio kitų produktų. Labai dažnas maisto produktas, “be kurio negalėtumėte gyventi”, yra būtent tas, kuris jums netinka”.

Anot P.Holfordo, yra keletas priežasčių, dėl kurių žmogus tampa alergiškas maistui: virškinimo fermentų trūkumas, dažnas produktų, kurie turi dirginančių chemikalų, vartojimas, imuninės sistemos perdėtas jautrumas, žarnyno organizmų disbalansas ir daugybė kitų priežasčių. “Laimė, kad yra maisto netoleravimo testai, nustatantys IgG tipo antikūnus tam tikriems maisto produktams ir jų priedams”, – teigia P.Holfordas. Maisto netoleravimas yra labai panaši į alergiją maistui problema, tik pasireiškia ne iš karto, o po kelių parų, suvalgius netinkamo maisto produkto. Todėl sunku patiems nustatyti, kokie produktai jums netinka. O “ImuPro” maisto netoleravimo testas ir yra paremtas IgG tipo antikūnų tyrimais.

Tyrimas tamsaus lauko mikroskopu

Kokios būklės jūsų imunitetas, kraujas, ar jūsų slapčia nepuola kenksmingos bakterijos ar grybeliai, kokia eritrocitų ir kitų kraujo sudėtinių dalių būklė? Tai ir daugiau galite sužinoti atlikę kraujo tyrimą tamsaus lauko mikroskopu.

Fazinė kontrastinė arba tamsaus lauko mikroskopija – geriausias būdas tirti gyvą kraujo lašą. Tam tikras su imunine sistema susijusias kraujo daleles pavertus matomomis galima prognozuoti ligų vystymąsi. Stebint gyvą kraujo lašą nustatoma eritrocitų forma. Specialistai pastebi patologinius pokyčius kraujyje, atveriančius kelią ligoms. Galima pamatyti riebalinių plokštelių, šlapimo rūgšties kristalų, gliukozės kristalų, įvairios formos bakterijų. Remiantis gyvo kraujo lašo tyrimu galima spręsti apie medžiagų apykaitos procesus, imuniteto savybes. Esant vitaminų, mineralų, mikroelementų trūkumui, ekrane matomi skirtingų dydžių, formos eritrocitai.

Sulipę eritrocitai nekokybiškai atlieka savo funkcijas, dėl to susilpnėja žmogaus imunitetas, vargina nemiga, atsiranda nuovargis, silpnumas ir daugelis kitų sutrikimų.

Ar gresia širdies ir kraujagyslių liga?

Turbūt visi girdėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligos – žudikės numeris vienas. Tarp jų pirmauja kraujagyslių aterosklerozė. Ar galėsite ramiai gyventi nežinodami, ar jums gresia pavojus susirgti šia liga, kiek ir kokio cholesterolio cirkuliuoja jūsų kraujyje? Cholesterolis labai pavojingas daugeliui žmonių, nes jis gali būti širdies infarkto, insulto, o netiesiogiai – ir širdies ritmo sutrikimų priežastis. Cholesterolis dar skirstomas į “gerąjį”, tai yra nesukeliantį kraujagyslių ligų, ir “blogąjį”.

Tačiau naujausi tyrimai ir tyrinėjimai rodo, kad didelis vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis gali būti visai nepavojingas, o normalus šio cholesterolio kiekis – rizikingas.