Benjaminas Sakalauskas
Pastaruoju metu iš ministerijoms pavadžių įstaigų vadovų pareigų masiškai atleidžiami ilgamečiai vadovai. Ne išimtis ir generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, nesuprantantis, kodėl šiandien ilgametis darbas vienoje darbovietėje pradėtas laikyti ne pranašumu, o yda.
VEIDAS: Aplinkos ministras, prieš išvykdamas į Briuselį, suskubo jus atleisti iš pareigų dėl pasibaigusios kadencijos. Ar šiai žiniai ruošėtės, ar ji buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus?
B.S.: Ši informacija buvo netikėta. Apie ją sužinojau iš interneto portalų – kaip ir daugelis kitų vadovų. Dėl šio sprendimo nenustebau, nes man buvo ne naujiena, kad tai daroma iš reklaminių paskatų. Mano požiūriu, šis sprendimas yra šimtu procentų populistinis.
Tuo pačiu metu spaudoje buvo diskutuojama apie neva siūlomą rotaciją. Rotacija šalyje įgyvendinama tik trijose ministerijose: Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų. Aplinkos ministerijoje populiariau buvo dalyti baudas ir pažymėjimus, nei kurti civilizuotą rotacinę sistemą. Iš aplinkos ministro jokio pasiūlymo negavau – jis šiais klausimais nekalbėjo iki pat išvykimo, nors žadėjo. Keista ir tai, kad „nuosprendį“ viešai paskelbė net ne jis pats.
VEIDAS: Iki tol iš ministro nebuvote gavęs jokių drausminių nuobaudų ar pastabų. Kaip vertinate, kai ministerijai pavaldžios įstaigos vadovas atleidžiamas tik todėl, kad ilgai dirbo vienoje darbovietėje? Pavyzdžiui, Japonijoje patirtis laikoma dideliu pranašumu. Netgi Lietuvoje iš vienos įstaigos į kitą nebėgiojantys darbuotojai skatinami pailgintomis atostogomis, ką jau kalbėti apie privačiame versle plačiai paplitusį darbuotojų lojalumo skatinimą įvairiomis priemonėmis.
B.S.: Jokių drausminių nuobaudų nesu gavęs – atvirkščiai, esu įvertintas ir ne padėkomis. Prezidento dekretu esu apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Aplinkos ministerijos Garbės ženklu, kitais apdovanojimais. Manau, kad miškų sistemai, puoselėjančiai, tausojančiai ir gausinančiai biologinį turtą, tiek darbo metų yra labai trumpas laiko tarpas. Miškų sistemos pokyčiuose rezultatai pamatomi tik po kelių dešimtmečių. Ne veltui ir tarptautinės organizacijos vertinimus teikia už kelis dešimtmečius. Todėl manau, kad teiginiai, jog ilgai dirbta, irgi tėra populistiniai.
Priežastys glūdi visai kitur, jas visi nujaučia, mato ir žino – kas pas ką vaikšto, iš kur ateina. Japonija nėra vienintelė civilizuota valstybė, kur geri darbai yra skatinami. Mūsų sistemoje toks „kadencijų“ taikymas visiškai neskatina ir neskatins gerai dirbti, nes sprendimai dėl kadencijų yra nemotyvuoti ir nepriklauso nuo darbų kokybės. Mano nuomone, toks rotacijos taikymas yra netgi antikonstitucinis, nes valstybės tarnyboje darbo vertinimo sistema turi skatinti gerai dirbti. Todėl ir teigiu, kad vyksta visiška savivalė, nes rotacijos principai nėra įteisinti, įstatymų įgyvendinamųjų aktų nėra sukurta.
Beje, vadovaujant Generalinei miškų urėdijai, man labai praverčia ir patirtis, įgyta dvejus metus dirbant Zarasų rajono meru.
VEIDAS: Kokius projektus artimiausiu metu planavo vykdyti Generalinė miškų urėdija?
B.S.: Tuoj pradėsime kurti bendrąją buhalterinės apskaitos sistemą. Kitas planas – miškų urėdijų darbo efektyvumo didinimas, kurio reikalauja įstatymai, įpareigojantys mus didinti miškų, kaip valstybės turto, vertę. Tai bus daroma ir sodinant naujus miškus. Biokuro gamybos plėtra yra susijusi su urėdijų dalyvavimu biokuro biržoje. Tai irgi projektas, susijęs su Vyriausybės programa ir Europos Sąjungos direktyvomis.
Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m