“Daugomoje Lietuvos televizijų kuriamas kažkoks jovalas, paremtas tik nuomonėmis ir abejonėmis. Faktų beveik neliko”, – kritikuoja rašytojas Jonas Liniauskas.

“Aš irgi jau nuo Zvonkės galiu apsivemti”, – 2007-aisiais atvirai prisipažino Natalija Zonkė. Bet po ketverių metų, 2011-aisiais, padėtis mažai tepasikeitusi, ir dabar N.Zvonkė platina tokius pareiškimus: “Dabartiniame gyvenimo etape nenoriu žiniasklaidai atiduoti 100 proc. savęs. Kai išdaliji save visai Lietuvai, nieko nepasilieki sau. Noriu pasilikti ir sau…”

Nežinia, ko iš tiesų nori N.Zvonkė, bet šiandien nuo jos nepasislėpsi: ji lenda ir iš televizoriaus, ir iš radijo, ir iš kompiuterio, juokaujama, kad jau ir iš šaldytuvo. Ir ne tik N.Zvonkė. Pasislėpti net išmetęs televizorių nebegali ir nuo Irmos Jurgelevičiūtės, ir nuo “69 danguje”, ir nuo Radžio.

Štai pastarąsias tris savaites atrodo, kad svarbiausias įvykis Lietuvoje – išsiaiškinti, ar dainininkas Radžis yra brolio ir sesers vaikas. Regis, kol nebus pakalbinta pusė Vilniaus taboro gyventojų, nenurims ne tik bulvarinių, bet ir publicistinių TV laidų kūrėjai. Nors Rūta Janutienė jau aiškinosi, kodėl visiems rūpi, koks kraujas teka Radžio gyslomis, laidoje “Gyvenimas yra gražus” buvo svarstoma, ar tikrai po kilusio skandalo dainininko honorarai padidėjo, “Akistata” parodė interviu ir su Radžio seneliu, tačiau nesena dainininkės I.Jurgelevičiūtės, įtariamos vagystėmis iš vieno šokių projekto dalyvių, istorija parodė, kad skandalus dirbtinai kurti galima net du mėnesius. Pasirodo, užtenka pakalbinti kokią Kauno priemiesčio moteriškę, neva I.Jurgelevičiūtės meilužio kaimynę, ir laidos reitingai pakyla kelis kartus.

O visus rekordus, kaip galima vieną istoriją narstyti kiekvieną savaitę beveik metus, pranoko pedofilijos skandalas ir Drąsiaus Kedžio mirtis. Antroje vietoje atsiduria Kristinos Brazauskienės istorija, kuri buvo atrajojama keturis mėnesius.

Prodiuseriai įrodinėja, kad jeigu ekrane nešmėžuos žinomas veidas, tai laida nebus pavykusi. Ir visi lyg užsikirtusi plokštelė jau ne vienus metus kartoja: “Jeigu nežiūrėtų, mes nerodytume.” Tačiau juk realiai visas tas radžių ir zvonkių istorijas žiūri tik 15–17 proc. Lietuvos gyventojų, o daugiau kaip 80 proc. jomis nesidomi.

Žiūrovai jau pripratinti prie skandalų

Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas sako, kad televizijos, kurdamos laidas apie Radžį ar, pavyzdžiui, skaičiuodamos Agnės Jegelavičiūtės mielužius, auginasi sau buką žiūrovą. Be to, jau šiandien žiūrovai pripratinti prie skandalų, į kuriuos patenka žinomi žmonės. “Apsivogusi kokios nors kaimo parduotuvės pardavėja niekam neįdomi.

Kaip ir rašytojai, kurie gali tik prisigerti. Nors ir tokių šiandien labai mažai, todėl jau seniai nemačiau televizijoje nė vieno poeto ar rašytojo”, – atsidūsta J.Liniauskas.

Jo nuomone, daugelis šiandieninių laidų prie ekranų stengiasi pritraukti paauglius. Tačiau laidų kūrėjai nemano, kad kelias savaites ieškodami priežasčių, kodėl I.Jurgelevičiūtė ištekėjo už kalėjime sėdinčio vyro, daro vaikams blogą įtaką. Tai esą turėtų būti tėvų rūpestis – apsaugoti savo atžalas nuo laidų, rodomų 19–21 val. vakaro. Ir be jokių ženklų, kad informacija netinkama jaunajai auditorijai.

Pačios TV garsenybės taip pat nemato čia nieko blogo. Be to, daugeliui neatrodo, kad nuolat šmėžuojančios jų fizionomijos žiūrovams jau seniai įkyrėjo. Štai grupės “Olialia pupytės” narė Oksana Pikul ne tik pati mielai pasakoja apie tai, kaip, pavyzdžiui, didinosi krūtis, pozuoja fotografams sporto arenose, lipa į sceną kaip dainininkė, bet ir laidoje “Kažkas atsitiko” pristato Lietuvos įžymybių skandalus. “Dėmesys manęs nevargina, nes populiarumas lygu pinigai”, – savo gyvenimo kredo išduoda O.Pikul. Pasak jos, normalu, kad vienas skandalas narpliojamas kelias savaites, nes Lietuvoje žvaigždžių nedaug, todėl užsikabinus už vieno sakinio ir tenka jį apipinti ilgiausia istorija.

N.Zvonkė sako kiekvieną savaitę sulaukianti vieno ar dviejų skambučių su kvietimu dalyvauti įvairiose laidose. Ant “Žmonių” žurnalo, rašančio apie pramogų verslo atstovus, ji puikavosi net vienuolika kartų. Per pastaruosius penkerius metus kasmet fotografuojasi po du tris kartus. “Dabar jau atsirenku, kur dalyvauti. Tačiau daugelis laidų ar žurnalų reportažus pasidaro ir be manęs. Kai pranešiau apie savo nėštumą, interviu daviau tik vienai televizijos laidai ir vienam žurnalui, tačiau visa spauda ir TV apie tai mirgėjo”, – pasakoja N.Zvonkė ir priduria, kad ateis laikas, ir šių dienų Lietuvos garsenybes pakeis kitos.

Televizijose – jovalas

I.Jurgelevičiūtė neslepia, kad jautėsi labai šlykščiai, kai du mėnesius įsijungusi televizorių per visus kanalus matė save. “Mane parodė visais rakursais. Pakalbino visas bobutes, baigusias karjerą dainininkes ar politikes. Visos pasirodė ekrane, priminė apie save. Mūsų televizija – cirkas”, – mano iš skandalų pastaruoju metu neišbrendanti Irma.

J.Liniauskas televizijų laidoms negaili dar griežtesnės kritikos: “Jos neturi veido, ten vien jovalas. Kaip galima nesibjaurėti, kai net per rimtą laidą išlenda Radžio kraujomaišos skandalas?”

Laidų “KK2″ ir “Kažkas atsitiko” prodiuseris Saulius Bartkus atkerta, kad vien tik vardas niekam neįdomus, laida žiūrima, kai yra intriguojanti istorija. “Radžis jau buvo primirštas, bet atsirado sensacinga naujiena, ir visi žiūri. O kad žmonėms įdomu – matyti iš reitingų. Visais laikais būdavo smalsu sužinoti kaip įmanoma daugiau žinomų žmonių asmeninio gyvenimo detalių. Mokykloje nagrinėjant XIX a. literatūros kūrinius irgi pasakojama apie rašytojų meilužes”, – primena S.Bartkus ir priduria, kad kai jam nepatinka lietuviškos televizijos laida, jis įsijungia “History Channel”. Taip, pasak prodiuserio, gali elgtis kiekvienas, bet žmonėms įdomiau svetimi apatiniai.

“Domėtis kitų žmonių gyvenimu – tai lyg skaityti svetimą dienoraštį. Be to, lietuviai – komentatorių tauta. Kiekvienas gali patarti ir prezidentei, ir krepšinio rinktinės treneriui”, – neabejoja Marius Berenis, kadaise buvusios populiarios grupės ŽAS narys.

Jo niekada neerzino nei kuriamos istorijos apie grupę ir jį patį, nei klijuojamos įvairios etiketės. Tik atsibosdavo kelis kartus per dieną atsakinėti žurnalistams į klausimus apie skyrybas su žmona. O po buvusio ŽAS nario Lino Karaliaus apkaltos Seime M.Berenis per kelias dienas sulaukė šešių skambučių iš visų komercinių televizijų – buvo kviečiamas dalyvauti laidose ir pateikti savo komentarų.

M.Berenis prisipažįsta, kad jam jau seniai pabodo žiūrėti į tuos pačius veidus televizoriaus ekrane. Rašytojų sąjungos pirmininkas J.Liniauskas dėl tos pačios priežasties įsijungęs televizorių ir pamatęs pašnekovus iškart jį išjungia. “Vienų nuomonę žinau, kitų man neįdomi, o naujų pašnekovų žurnalistai arba neranda, arba net neieško”, – teigia J.Liniauskas ir priduria, jog situacija pasikeistų, jeigu žurnalistai baigę studijas savo parašu patvirtintų, kad laikysis etikos kodekso. Ir turėtų gauti licenciją, suteikiančią teisę dirbti, tada galbūt jaustų moralinę atsakomybę. O jaunimą, pasak poeto, reikia pradėti mokyti kritiškai mąstyti dar mokykloje.

“Daugelyje televizijų kuriamas magiškas iliuzijos pasaulis, paremtas tik nuomonėmis ir abejonėmis. Faktų beveik neliko. Kitose šalyse vidurinėse mokyklose dėstomas kritinės žiniasklaidos kursas, aiškinama, kaip atskirti faktus nuo nuomonės, užsakytą reportažą ar straipsnį nuo objektyvaus. Jeigu taip būtų, keistųsi žiūrovas ir pati televizija”, – apibendrina J.Liniauskas.