Kasmet krintant spausdintinės spaudos tiražams klausiame: ar sulauksime laikų, kai popieriniai laikraščiai liks tik muziejuose?
Rinkos tyrimų bendrovė TNS prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus interneto skvarba Lietuvoje turėtų peržengti 70 proc. ribą, o internetas taps dar mobilesnis – didžioji dalis internautų prie interneto jungsis per sparčiai tobulėjančius mobiliuosius prietaisus.
Šiandieniniai aukštųjų mokyklų studentai daug dažniau nei studijavę prieš dešimt metų visą reikalingą informaciją randa ir rašto darbus parengia net neprisilietę prie popieriaus lapo bei rašiklio, tačiau ir jie dar nėra priskirtini prie elektroninės kartos, kuriai kompiuterio ekranas visais požiūriais būtų priimtinesnis už spausdintą žodį. Kaip rodo Didžiosios Britanijos analitikos ir prognozių bendrovės “Future Foundation” žiniasklaidos vartotojų tyrimo duomenys, europiečiai vis dar linkę už “apčiuopiamą” formatą bei malonumą liesti popierių mokėti brangiau, tačiau sulig kiekviena karta sentimentai popieriui turėtų tirpti.
Ar tikrai internetinė žiniasklaida pajėgi visiškai pakeisti dienraščius, radiją bei televiziją ir kada tai galėtų įvykti – 2015, 2020 ar 2050 metais?

Labiausiai turi keistis dienraščiai
“Tikėtina, kad labiausiai interneto skvarba nulems spaudos likimą, nes būtent ji yra brangiausia tiesioginiam vartotojui, skaitytojui”, – teigia žiniasklaidos planavimo bendrovės “Mediapool” vadovė Eglė Taraškevičiūtė. Bendrovės duomenimis, 2010 m. reklamos internete daugėjo apie 30 proc., o kituose žiniasklaidos kanaluose šis procentas buvo gerokai mažesnis. Reklamos spaudoje apimtys smuko.
“Kam pirkti laikraštį, jei yra naujienų portalas? Tai klausimas, kurį sau užduoda dažnas skaitytojas”, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja dr. Laima Nevinskaitė.
Pasak mokslininkės, vertinant, kuris tradicinės žiniasklaidos segmentas yra pažeidžiamiausias, pirmiausia reikia atsižvelgti į pakeičiamumą. “Manau, kad sunkiausia šiuo atžvilgiu dienraščiams, nes jų turinys – operatyvios naujienos pakankamai gerai gali būti pateikiamos internete ir taip pat vartojamos internete: trumpus tekstus nesunku skaityti ekrane”, – teigia L.Nevinskaitė.
Tai patvirtina ir vartotojų tyrimai: Lietuvoje mažiau žmonių sužino naujienas iš dienraščių negu iš televizijos ir radijo, o laikraščius vejasi ir interneto portalai. “Tyrimai taip pat rodo, kad ne visi vartotojai yra patenkinti laikraščių turiniu ir randa pakaitalą (jei ne kokybiškesnį, tai bent jau nemokamą) internete”, – pabrėžia L.Nevinskaitė. Jos nuomone, išsilaikyti rinkoje galima būtų stiprinant tokį turinį, kurio negalima rasti internete arba kurį dėl apimties būtų sunku skaityti ekrane.

Išsilaikys turintieji aiškų veidą

“Ekonominis sunkmetis padėjo suvokti, kurie produktai iš tiesų turi paklausą, o kuriems išsilaikyti rinkoje leido tik spartus ekonominis augimas. Spausdintinėje žiniasklaidoje stabiliai laikosi dalis aiškią tikslinę auditoriją turinčių žurnalų, kurie ekonominio pakilimo metais turėjo siaurą, tačiau stabilų skaitytojų ratą”, – teigia “Mediapool” vadovė E.Taraškevičiūtė.
Atspariausia interneto konkurencijai visoje Europoje yra televizija, prie kurios vartotojai vis dar praleidžia daugiau laiko nei internete.
Statistikos duomenimis, kitaip nei laikraščiai, žurnalai išlaiko ištikimus skaitytojus. Pasak “TNS Media” departamento vadovės Ingos Bitinaitės, jau antri metai fiksuojama, kad internete praleidžiama vis daugiau laiko. Šiuo metu lietuviai internetui skiria vidutiniškai apie 1,5 val. per dieną, o televizoriaus žiūrėjimui – 3,5 valandos. “Pastebime, kad internete praleidžiama daug daugiau laiko, nei skaitant spaudą. Aktyviai besinaudojantieji internetu laikraščius skaito trumpiau nei tie, kurie internete beveik nenaršo. Vis dėlto internautai žurnalus skaito ilgiau nei nesinaudojantieji internetu”, – teigia I.Bitinaitė. Jos manymu, remiantis šiuo pavyzdžiu galima samprotauti, kad internetas pamažu keičia laikraščius, kaip naujienų gavimo kanalą, žurnalai, kaip laisvalaikio leidimo būdas, išlieka tarp abiejų – internetu besinaudojančių ir nesinaudojančių grupių.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Auksės Balčytienės nuomone, žiniasklaidos priemonių konkurencingumas ir galimybės išlikti priklauso ne tiek nuo techninio žinių perdavimo būdo, kiek nuo gebėjimo kokybiškai išsiskirti bei pasiekti savo auditoriją. Pasak profesorės, Lietuvos komunikacinės erdvės kultūra labai sumišusi, o žiniasklaidos priemonės neturi aiškių vertybių, kriterijų, kurios padėtų auditorijai nepasiklysti.
“Prieš dešimt metų atsirado interneto portalų, kurie kokybiniu požiūriu išsiskyrė ir patraukė kritiškesnę visuomenės dalį kaip alternatyvi analitikos, diskusijų erdvė, tuo tarpu šiandien daug portalų perima populiarios, masinį skonį tenkinančios žiniasklaidos dėsnius. Šiandien kokybiškesne žurnalistika pasižymi ir todėl geriau savo tikslinę auditoriją išlaiko kai kurie mėnraščiai”, – pastebi ji.
Beje, užsienio dienraščių ir portalų patirtis rodo, kad auditorija neatsisako mokėti tik už tokį interneto turinį, kurio ji negali rasti kitose, nemokamose žiniasklaidos priemonėse. Apmokestinti dienraščio interneto svetainėse pateikiamą informaciją geriau sekėsi specializuotiems leidiniams, pavyzdžiui, “Financial Times”, portalui www.bloomberg.com, tačiau tai lėmė specifinis šių portalų turinys, turintis aiškią tikslinę auditoriją.
Auga “kelių ekranų” karta
Žvelgdami į tolesnę ateitį, bendrovės “Future Foundation” specialius tyrimus atliekantys ekspertai “Prognozėms” komentavo, kad ir 2020-aisiais internetas neišstums visos spausdintinės žiniasklaidos, nors daug didesnė dalis turinį pasieks naudodamiesi mobiliaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, kurie jau šiandien vadinami “ateities laikraščio” formatu.
“Galbūt planšetinių kompiuterių išpopuliarėjimo, kad jie taptų kasdieniu prietaisu, dar teks palaukti gerus dešimt metų. Antra vertus, juk dienraštis, skaitomas planšetiniame kompiuteryje, taip pat lieka dienraščiu. Tol, kol bus kuriamas pakankamai originalus turinys, už kurį lankytojai bus pasiryžę mokėti, ji turi ateitį”, – komentavo UAB “Media House” verslo plėtros vadovas Artūras Kokoškinas. Pasak jo, kol kas didžiųjų portalų mobiliąsias versijas Lietuvoje per mėnesį aplanko 100 tūkst. vartotojų.
Antra vertus, vis daugiau žmonių be interneto naujienų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Remiantis “Mediascope Europe” žiniasklaidos rinkos tyrimu, sparčiai daugėja internautų, vienu metu stebinčių bent kelis ekranus, – ekspertai juos pavadino “Multi-Screeners” (“multi” – daug, “screen” – ekranas). Prie “keliaekranių” šiandien priskiriamas kas dešimtas vyresnis nei 16 metų ES gyventojas, ypač tokių žmonių daug, kaip skelbia Europos interaktyvios reklamos asociacija, Šiaurės Europoje. Tokie vartotojai bent kartą per savaitę naršo internete naudodamiesi nešiojamuoju ar stacionariu kompiuteriu, skaito naujienas mobiliajame telefone arba delniniame kompiuteryje bei žiūri televizorių. Pastebima, kad šių žmonių įpročiai gerokai skiriasi nuo kitos auditorijos dalies: 79 proc. “keliaekranių” Rytų Europoje teigia, kad be interneto ryšio jaustųsi žuvę, ir tik 14 proc. mano, kad taip jaustųsi, jei netektų galimybės žiūrėti televizorių. Ateityje žmonių, neįsivaizduojančių gyvenimo be interneto, bet lengvai išsiverčiančių be kitų žiniasklaidos priemonių, turėtų sparčiai daugėti.
Nors lietuviai kai kuriais požiūriais gali atrodyti konservatyvesni, rinkos tyrimų bendrovės TNS duomenimis, šiuo metu šalyje yra 10 proc. interneto naudotojų, kurie internetu naudojasi ir mobiliajame telefone. “TNS Media” departamento vadovės I.Bitinaitės teigimu, ateinančiais metais šie skaičiai sparčiai didės, ir jau kitais metais turėtume turėti apie 30 proc. tokių interneto naudotojų.
Akivaizdu viena – per artimiausius penkerius metus internetas praras savo, kaip naujos žiniasklaidos formos, identitetą, mat jis tampa neatsiejama šiandien tradicine žiniasklaida vadinamų leidinių, radijo, televizijos dalimi. Didieji informacijos rengėjai sparčiai tobulina savo interneto tinklalapius, perkeldami į juos didžiąją dalį turinio. Ir tik techninės vienos ar kitos priemonės savybės lems, kuriuo būdu tas pats turinys pasieks vartotoją.

BOX 1
(Stulpelinė diagrama, vertikaliai)
(pavadinimas) Europiečiai sutiktų mokėti brangiau už spaudą bei diskus
Apklausa*: ar ir toliau taip pat dažnai pirktumėte mokamą spaudą, CD, kompiuterinius žaidimus etc., jei įsigyjant internete jie kainuotų trečdaliu pigiau, nei perkant kitu formatu? (Taip, proc.)

Pirkčiau popierines knygas 65
Pirkčiau popierinius laikraščius 63
Pirkčiau žurnalus 62
Pirkčiau CD 52
Pirkčiau kompiuterinius žaidimus 52
Pirkčiau DVD filmus 49
*Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos gyventojų nuomonė
Šaltinis: “Future Foundation”, 2010 m.

BOX 2
(Stulpelinė diagrama, horizontaliai)
(Pavadinimas) Lietuviai mažiau skaito popierinę spaudą
Reguliariai skaito dienraščius
2009 m. 49 proc.
2010 m. 39 proc.
Reguliariai skaito 5 populiariausius naujienų portalus
2009 m. 22 proc.
2010 m. 28 proc.
Šaltinis: TNS, Nacionalinis skaitytojų tyrimas (2009 ir 2010 m. vasaros duomenys), kompiuterių ir interneto naudotojų tyrimas (2009 ir 2010 m. vasaros duomenys)