Praėjus 22 metams KGB vėl kelia aistras Lietuvoje. Buvę sovietinio saugumo bendradarbiai šiandien: ar jie tebekelia grėsmę mūsų valstybei ir ar yra prasmės skelbti jų pavardes?

Sovietų Sąjungos specialioji tarnyba KGB likviduota 1991 m. spalį, bet kone kiekvieną kartą, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paskelbia naujus praeities dokumentus – KGB rezervo karininkų ar kadrinių darbuotojų sąrašus bei kitą to meto sovietų agentų veiklą liudijančią medžiagą, vis kyla naujas didžiulis skandalas, o dėl tūkstantinių lankytojų srautų interneto svetainė kgbveikla.lt “užlūžta”, nors centras ir įsigijo naują serverį. Po penkiasdešimties metų, pasikeitus kartoms, KGB istorija bus jau mažai kam įdomi, bet šiandien tai dar susiję su gyvais žmonėmis ir jų gyvenimu, tuo labiau kad kai kurie buvę sovietų saugumo darbuotojai dabar yra žinomi politikai, pareigūnai ir užima aukštus valstybės postus.
Tad ir šįkart, LGGRTC neseniai paskelbus KGB padalinių Lietuvos miestuose ir rajonuose kadrinių darbuotojų sąrašus, užvirė aistros. Viename tų sąrašų yra ne tik Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo Algirdo Matonio, bet ir kitų šiandien svarbias pareigas einančių asmenų, apie kurių praeitį visuomenei iki šiol nebuvo žinoma, pavardės.
Dauguma jų dėl to jaučiasi labai nejaukiai ir tokį faktą iš savo biografijos mielai ištrintų, tačiau LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sako tikinti, kad tik šitaip galų gale pavyks užbaigti jau du dešimtmečius vykstantį liustracijos procesą. Taip, pasak vadovės, bus įvykdytas istorinis teisingumas, nes visuomenė sužinos tiek su KGB susijusius asmenis, tiek šios praeities organizacijos veiklos metodus. Todėl slaptųjų archyvų medžiaga ir toliau bus skelbiama – kaip tik po rinkimų LGGRTC rengiasi paskelbti dar vieną KGB agentų sąrašą.
Vis dėlto kaip šiandien vertinti buvusius KGB bendradarbius, ypač dirbančius valstybės tarnyboje? Ar iš tiesų galime būti tikri, kad KGB tėra nieko bendra su dabartimi nebeturinti šių asmenų biografijas tepanti dėmė ir jie jau nebekelia jokios grėsmės Lietuvai?

Dauguma KGB bendradarbių toliau slepiasi

Per visą KGB egzistavimo laikotarpį, pradedant pokariu, per šią organizaciją perėjo apie šimtą tūkstančių žmonių. 1990 m., kaip rodo tyrinėtojų duomenys, su KGB bendradarbiavo apie 6 tūkst. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis jų liustracijos išvengė ir savo praeitį lig šiol laiko paslaptimi.
Mat, pasinaudodami įstatymo suteikta teise, bendradarbiavę su KGB prisipažino tik apie 1,5 tūkst. lietuvių, jų sąsajas su sovietų saugumu dabar saugo valstybės paslaptis. Tarp prisipažinusiųjų buvo ir nemažai tokių, kurie KGB patikėtas užduotis vykdė ne 1990 m., o senesniais laikais. Taip pat nedidelė dalis buvusių KGB bendradarbių, kaip sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, yra perėję vadinamąją kabinetinę liustraciją, tai yra kadaise prisipažino apie sąsajas su sovietų saugumu tuomečiams Valstybės saugumo departamento vadovams.
Taigi tokių asmenų, kurie lig šiol neprisipažino bendradarbiavę su KGB ir kiekvieną kartą nerimaudami tikrina skelbiamą archyvinę medžiagą – ieško joje savo pavardžių, Lietuvoje šiuo metu gali būti keletas tūkstančių. Tai paaiškina, kodėl jau tris kartus neatlaikiusi lankytojų antplūdžio “užlūžo” interneto svetainė kgbveikla.lt.
Kiek buvusių KGB bendradarbių šiandien dirba valstybės tarnyboje, tikslių duomenų nėra. Pasak A.Anušausko, likviduojant KGB 1991 m. Lietuvoje buvo apie tūkstantį kadrinių darbuotojų. Dalis jų išėjo į pensiją, o apie du šimtus įsidarbino įvairiose valstybės institucijose. Tiesa, 1999 m. įsigaliojus įstatymui, pagal kurį buvusiems KGB darbuotojams bei agentams imti taikyti darbo valstybės tarnyboje apribojimai, gavę teismo leidimą valstybės tarnyboje liko dirbti tik keliasdešimt asmenų. Atitinkamą teismo leidimą buvo gavęs ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas A.Matonis, kuris, kaip dabar paaiškėjo, KGB iš tiesų dirbo Lietuvos naudai.
Kai neseniai buvo paskelbti miestų ir rajonų KGB kadrinių darbuotojų sąrašai, LGGRTC vadovė T.B.Burauskaitė net neįtarė, kad dėl Druskininkų rajone operatyviniu įgaliotiniu dirbusio A.Matonio kils šitoks skandalas. Ji pabrėžia, kad buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus minimas 1990 m. kovo 27 d. Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas, kuriame KGB darbuotojai paraginti nebendradarbiauti su sovietų saugumu, o slaptiesiems informatoriams pažadėta, kad jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos, yra klaidingai suprastas.
„Šiame pareiškime kalbama tik apie slaptuosius KGB agentus, o apie jokius KGB pareigūnus, kadrinius darbuotojus nėra jokios kalbos. Joks įstatymas neįpareigoja slėpti informacijos apie etatinius KGB darbuotojus. Vienintelė informacija, kuri yra tapusi valstybės paslaptimi ir yra saugoma, liečia tuos, kurie atėjo ir prisipažino pagal Liustracijos įstatymą“, – kad būtent A.Matoniui toks valstybės pažadas bent jau formaliai nebuvo duotas, pabrėžia T.B.Burauskaitė.
„Galbūt aš blogai supratau, bet man regis, kad viešojoje erdvėje dabar tokia nuomonė, jog A.Matonio tame sąraše neturėjo būti. Bet juk pradedant skelbti pavardes kaip tik ir nutarta, kad reikia viešinti visus be išimties. O gal mes turime atrinkti tuos, kurie padarė karjerą, užima aukštus postus, ir šito jų biografijos fakto neskelbti, tai yra eliminuoti juos iš tų sąrašų? Bet apie juos yra žinoma, jie dirbo ne vieni, kiekvienas žurnalistas, nuėjęs į archyvą, gali susirasti to asmens kortelę, jos nėra įslaptintos. Aš to daryti nesiimsiu. Jei mes dabar darytume atranką, tai aš iš karto atsisakau dirbti šitą darbą“, – patikino T.B.Burauskaitė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.