Net jei Iranas pats neturi branduolinio ginklo, prieš jį surengta ataka gali sukelti branduolinį karą. Planetos tai nesunaikintų, bet nusineštų mažiausiai 55 mln. gyvybių.

„Nestovime su chronometru rankoje. Tai ne dienų ar savaičių klausimas, bet ir ne metų“, – apie tai, kad Iranas bet kuriuo atveju bus atakuotas, tik nežinia, kada tiksliai, kalba Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Šalies slaptosios tarnybos „Mossad“ vadas Tamiras Pardo nagrinėja net vienašališko smūgio Iranui galimybę, jei prie atakos neprisidėtų JAV ir kitos Vakarų šalys, ir bent jau JAV gynybos sekretoriaus Leono Panettos nuomone, šioji ataka gresia balandį, gegužę arba vėliausiai – birželį.
Apie tai, kad Izraelio grasinimų juokais nelaiko ir pats Iranas, byloja auganti šios šalies karinė parengtis. Kovo pradžioje Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Iranas trigubai padidino mėnesio urano sodrinimo centrifugų našumą, o kiek anksčiau šioje šalyje buvo išbandyta ir sparnuotoji raketa. Be to, Iranas urano sodrinimo kombinatus pradėjo perkėlinėti po žeme – į tokį gylį, kuriame jų nepasiektų net galingiausios bombos: gamykla Forde slypi maždaug 80-90 metrų po žeme. Net naujausia JAV arsenalo priešbunkerinė bomba „Massive Ordnance Penetrator“ (MOP), sverianti beveik 14 tonų, vargiai padarytų žalos taip giliai esančiam objektui.
Beje, tai ne vienintelis Irano branduolinis objektas. Be šio, svarbiausi yra Natanzo kompleksas – urano sodrinimo gamykla, esanti maždaug 320 km nuo sostinės Teherano, Isfahano urano sodrinimo įmonė ir Arako branduolinis reaktorius, kuriame gali būti išgaunamas plutonis atominei bombai.
Taigi, svarbiausias klausimas – kas nutiks, jei Izraelis atakuos bent vieną iš jų, ir kokias tai turės pasekmes ne tik Artimųjų Rytų, bet ir viso pasaulio gyventojams. Ar tokiu atveju, kaip gąsdinama, gresia branduolinis karas, nusinešiantis milijonų gyvybes, o gal tai bus tik eilinis Irano ir Izraelio apsistumdymas?
Priminsime, kad tokių yra buvęs ne vienas. Bijodamas Irano, Izraelis dažnai imasi karinių veiksmų prieš šios šalies remiamas grupuotes „Hezbollah“ ir „Hamas“. 2006 m. buvo kilęs karinis konfliktas su „Hezbollah“ grupuote Libane, 2009 m. sausio mėnesį vyko Gazos ruožo, kuriame veikia „Hamas“, bombardavimas. Be to, 2007 m. Izraelis bombardavo ir, kaip spėjama, statomą Sirijos branduolinį reaktorių, prie kurio statybos esą prisideda Iranas.
Tačiau tuomet jokia pasaulinė katastrofa neįvyko. Tad kodėl jos bijoti reikia dabar?

Akistata – per daug sudėtinga

Akivaizdu, kad Izraelis šiuo atveju vienas lauke ne karys, nes akis į akį su Iranu nežinia, kurios šalies pajėgos būtų stipresnės. Mat Iranas turi daug galingesnį karinį jūrų laivyną, Izraelio stiprioji pusė – itin galingos karinės oro pajėgos. Tačiau „Foreign policy“ analitikų vertinimu, Izraelio karinė ataka prieš Iraną nebūtų itin lengvas uždavinys jau vien dėl to, kad karinės atakos sėkmei prireiktų apie šimto lėktuvų. Analitikų vertinimu, vienas didžiausių iššūkių žydų aviacijai būtų didelis nuotolis. Izraelio turimi lėktuvai negalėtų nuskristi iki Irano ir grįžti namo be degalų papildymo. O tam reikėtų specialių lėktuvų, kurie karinius orlaivius aprūpintų aviaciniu kuru ir kuriuos, savo ruožtu, tektų pridengti. Be to, sudėtinga Izraelio lėktuvams būtų ir dėl to, kad Iranas turi nemažą priešlėktuvinės gynybos arsenalą, todėl dalis naikintuvų turėtų būti skirta kovai prieš ją, o ne taikinių atakavimui. Kai kurie analitikai pabrėžia, kad aviacijos ataka šiuo atveju apskritai negalėtų pilnai įgyvendinti iškeltų tikslų dėl didelių atstumų ir gero įtvirtinimo.
Taigi, dauguma ekspertų pabrėžia, kad Izraeliui vienam būtų sunku ar net neįmanoma surengti tokią operaciją, juolab, kad oro ataką tektų rengti per Jordano ir to paties Irano teritorijas. Taigi, Izraeliui būtinai reikia draugų. Ir panašu, kad jis puikiai žino, kur jų rasti. O tada jau ir branduolinio karo grėsmė pasidaro visai reali.

Branduolinio karo grėsmė – visai reali

Kad Iranas turi branduolinį ginklą – tik teoriniai pasvarstymai, gimę iš to, kad ši šalis neįsileidžia JT stebėtojų, vadinasi, neva turi ką slėpti. Tiesa, 2009-aisiais buvo skaičiuojama, kad su tuo metu turėtais urano sodrinimo pajėgumais Iranas galėjo per dvejus-penkerius metus pasigaminti branduolinį ginklą, tad kas galėtų paneigti, kad tai dar nėra įvykę. Žinoma, beveik nerealu, kad šį masinio naikinimo ginklą Iranas panaudotų vien dėl Izraelio atakos.
Tačiau visai kitoks scenarijus galimas tuo atveju, jei Izraelis priverstų prie Irano atakos prisijungti ir JAV. O tai iš esmės tai ir yra didžiausia grėsmė visam pasauliui.
Net jei JAV pastaruoju metu kartoja, kad nepalaiko karinės atakos idėjos, Izraelis jaučiasi užtikrintas, kad lemiamu momentu JAV vis tiek įsitrauktų į karinius veiksmus. Izraelio strategai yra numatę, kaip to pasiekti: tereikia atakuoti ne tik Irano branduolinius, bet ir pramonės bei energetikos objektus ir taip paskatinti Iraną blokuoti Ormūzo sąsiaurį, per kurį didžiuliais kiekiais į Vakarus iš arabų šalių plukdoma nafta. Štai tuomet JAV ir taptų Izraelio sąjungininke. Tada Irano pusėn, beveik neabejojama, stotų Kinija, kurios lyderiai netgi praėjusią savaitę dar kartą patvirtino, kad yra pasirengę ginkluotomis pajėgomis atremti Irano ataką. Prisijungti prie šio Irano – Kinijos tandemo gali ir Rusija, o tai šį tolimą karą priartina visai prie Lietuvos sienos.
Na o tuomet beliktų sužinoti, kas ką, ir, svarbiausia kaip. Mat ir Izraelis, ir JAV, ir Kinija, ir, pagaliau, Rusija laiko pirštą ant branduolinio ginklo paleidimo mygtuko.
Jei bent viena jį spustelėtų, pasekmės būtų tragiškos, nes branduolinis karas, nesvarbu, kur jis vyktų, turėtų katastrofiškų padarinių visai planetai. Skaičiuojama, kad netgi dviejų nedidelių valstybių branduolinis konfliktas gali nusinešti 55 milijonus gyvybių, ir ne tik dėl radiacijos, bet ir dėl to, kad branduolinės bombos sprogimas sukeltų didžiulį dūmų ir pelenų sluoksnį stratosferoje, neleidžiantį Saulės spinduliams pasiekti Žemės paviršiaus ir prasidėtų vadinamoji branduolinė žiema, apie kurią kol kas pasiskaityti galima tik teorijos vadovėliuose.
Tikėkimės, tai ir liks teorija, o grėsmė, kad ir nedidelė, kad JAV prieš Iraną panaudotų taktines atomines bombas, tokias kaip B61, neišsipildys, net jei apie tokią galimybę buvo užsiminta dar prieš keletą metų.
„Mes nepalaikome idėjos, jog kas nors šiuo metu atakuotų Iraną. To pasekmės būtų labai liūdnos“, – grėsmę suprasdamas teigia Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague’as, kurio gimtoji šalis irgi turi 225 branduolines galvutes, iš jų 160 – visiškoje parengtyje.
JAV arsenale tokių aktyvuotų branduolinių galvučių yra 1950 (iš viso – 8500), Rusijoje dar daugiau – 2430 iš 10 tūkst., nors abi šalys iš viso turi po beveik 10 tūkst. branduolinių galvučių. Kiek jų yra Kinijoje, tikslių duomenų apskritai nėra, bet akivaizdu, kad branduolinių ginklų arsenalas čia nuolat didinamas.
Galima tikėtis, kad šios valstybės nekvailiotų ir bent jau branduolinių ginklų kare už ir prieš Iraną nepanaudotų. Tačiau kas garantuoja už 100 branduolinių galvučių turintį Pakistaną, kurio santykiai su Indija nuolat laviruoja ant karo ir taikos ribos.
Tiesa, Indija ir Pakistanas tvirtina, kad atominis ginklas jiems reikalingas norint atgrasyti vienam kitą nuo galimo karo, tačiau gali būti, kad jos į jį įsitrauktų kaip sąjungininkės: Pakistanas – Irano, o Indija – JAV. Na o tuomet tai, kas prasidėtų nuo Izraelio anstkrydžio Irane, virstų masiniu ir sunkiai prognozuojamu pasauliniu karu.

KINIJA
Branduolinės galvutės: nėra duomenų
Karių skaičius: 2,29 mlrd. (1-a vieta pasaulyje)
Lėktuvai: 5,2 tūkst. (2-a vieta pasaulyje)
Tankai: 7,5 tūkst. (3-ia vieta pasaulyje)
Nešiojami ginklai: 25 tūkst. (1 vieta pasaulyje)
Raketų artilerija: 2,6 tūkst. (2 vieta pasaulyje)

IZRAELIS
Branduolinės galvutės: 80-200
Karių skaičius: 0,19 mlrd. (25-ta vieta pasaulyje)
Lėktuvai: 1,96 tūkst. (5-a vieta pasaulyje)
Tankai: 3,23 tūkst. (10-a vieta pasaulyje)
Nešiojami ginklai: 0,6 tūkst. (21-a vieta pasaulyje)
Raketų artilerija: 0,14 tūkst. (21-a vieta pasaulyje)

JAV
Branduolinės galvutės: 8500
Karių skaičius: 1,48 mlrd. (2-a vieta pasaulyje)
Lėktuvai: 18,2 tūkst. (1-a vieta pasaulyje)
Tankai: 9,6 tūkst. (2-a vieta pasaulyje)
Nešiojami ginklai: 2,2 tūkst. (5-a vieta pasaulyje)
Raketų artilerija: 44 tūkst. (4-a vieta pasaulyje)

IRANAS
Branduolinės galvutės: nėra duomenų
Karių skaičius: 0,55 mlrd. (9-a vieta pasaulyje)
Lėktuvai: 1,03 tūkst. (15-a vieta pasaulyje)
Tankai: 1,8 tūkst. (14-a vieta pasaulyje)
Nešiojami ginklai: 1,6 tūkst. (11-a vieta pasaulyje)
Raketų artilerija: 0,2 tūkst. (19-a vieta pasaulyje)

PAKISTANAS
Branduolinės galvutės: 90-110
Karių skaičius: 0,62 mlrd. (7-a vieta pasaulyje)
Lėktuvai: 1,4 tūkst. (12-a vieta pasaulyje)
Tankai: 2,64 tūkst. (11-a vieta pasaulyje)
Nešiojami ginklai: 1,8 tūkst. (9-a vieta pasaulyje)
Raketų artilerija: 0,2 tūkst. (18-a vieta pasaulyje)

INDIJA
Branduolinės galvutės: 80-100
Karių skaičius: 1,33 mlrd. (3-a vieta pasaulyje)
Lėktuvai: 2,5 tūkst. (4-a vieta pasaulyje)
Tankai: 5 tūkst. (15-a vieta pasaulyje)
Nešiojami ginklai: 10 tūkst. (3-a vieta pasaulyje)
Raketų artilerija: 0,3 tūkst. (12-a vieta pasaulyje)