Vilniuje viešintis Islandijos užsienio reikalų ministras Ossuras Skarphedinssonas (Esuras Skarpjedinsonas) teigia, jog žvejybos klausimų sprendimas nulems, ar ši šalis taps Europos Sąjungos (ES) nare.

“Žvejybos plotai nulems sutartį su ES. Mano nuomone, tai visiškai priklausys nuo žvejybos klausimų sprendimo”, – penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė O.Skarphedinssonas, paklaustas, ar Islandija vis dar nori tapti ES nare.

“Aš esu buvęs žvejys, aš žvejybos vietų biologas ir užsienio reikalų ministras. Mes esame žvejų tauta. Tai yra pirmasis atvejis, kai tauta, turinti didžiausius interesus žvejybos plotuose, derasi su ES. Todėl mums reikia supratimo, lankstumo ir išradingumo, kurį ES tiek daug kartų yra parodžiusi spręsdama specifines mūsų problemas”, – kalbėjo ministras.

Jis pripažino, kad neseniai islandų palaikymas narystės ES atžvilgiu buvo kiek smukęs, tačiau pažymėjo, jog pastaruoju metu parama stojimui į Europos klubą vėl išaugo.

“Naujausios apklausos rodo, jog 65 proc. islandų nori, kad Vyriausybė tęstų derybas ir parvežtų sutartį. Todėl aš optimistas”, – kalbėjo O.Skarphedinssonas.

Manoma, kad derybose dėl narystės Briuselis reikalaus Islandijos visiškai atsisakyti banginių medžioklės, kuri yra sena islandų tradicija. Islandai taip pat susirūpinę, kad gali netekti išskirtinių teisių į žvejybos zonas, kuriose gausu atlantinių ir juodadėmių menkių. Taip pat baiminamasi dėl užsienio investicijų į žvejybos sektorių, sudarantį pusę Islandijos eksporto apyvartos.

Britų ir olandų vyriausybės nori, kad Reikjavikas grąžintų indėlininkų sumokėtus milijardus eurų, kurie buvo įšaldyti Islandijos banko “Icesave” sąskaitose per jo griūtį 2008 metais.

320 tūkst. gyventojų turinti sala pateikė prašymą priimti į Bendriją 2009 metais po šalį sukrėtusios bankų sistemos griūties.

2010 metų birželį Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas dėl Islandijos narystės ES.