Nors Lietuvos universitetai skelbia, kad neakivaizdinės studijos nebeegzistuoja, o jas pakeitė dieninėms studijoms savo kokybe esą nė kiek nenusileidžiančios ištęstinės studijos, patys studentai įžvelgia esminius kokybės skirtumus tarp šių dviejų studijavimo būdų.

Universitetų vadovybės teigimu, tokios studijos niekuo, išskyrus savo forma, nebesiskiria nuo dieninių: besimokantysis gauna tiek pat žinių, o dėstytojai jam skiria tiek pat dėmesio. “Skiriasi tik mokymosi tempas, nes studijos trunka iki 6 metų”, – vienintelį skirtumą įžvelgia Vilniaus universiteto Studijų direkcijos vadovas dr. Linas Bukauskas.

Tačiau patiems studentams atrodo visiškai kitaip. “Esu ištęstinių studijų studentė ir į universitetą ateinu per sesijas, porą savaičių per semestrą. Patys dėstytojai aiškina, kad mums pajėgia ir spėja perteikti kur kas mažiau žinių nei vadinamiesiems dieniniokams, užtatai guodžia, kad ir per egzaminus kels mažesnius reikalavimus. Tai, ką gaunu, yra tarsi nuolatinių studijų studentų išėdos, bet už jas per 6 metus sumoku lygiai tiek pat, kiek jie už visavertes studijas per ketverius metus”, – dėsto jau trečio bakalauro diplomo, tik pirmą kartą ne dieninių studijų būdu, VU siekianti Gabrielė D.

Mergina teigia nesijaučianti pilnaverte studente: ištęstinių studijų studentams nuolat nelieka vadovėlių, dėstytojai nesivargina diskutuoti per paskaitas ir mano, jog tokie studentai siekia tik kuo paprasčiau ir lengviau gauti diplomą, tad ir dėstytojams “vargti” dėl jų esą neverta.

Priminsime, kad šiuo metu ištęstines studijas yra pasirinkę apie 60 proc. visų studijuojančių jaunuolių.