"Veido" archyvas

Kai pasakos herojus karalius paklausė juokdario, kokios profesijos žmonių yra daugiausia, šis atsakė, kad medikų. Ir neklydo: juk kaip ir kuo jums gydytis, geriausiai žino kaimynai ar pažįstami, kuriems “taip jau buvo”. Patarimus kairėn dešinėn žarsto bioenergetikai, gydo ir liaudies medicinos žinovai, ir žolininkai, ir interneto draugai. Todėl ir apie alergiją prikalbėta būto ir nebūto. Kokia iš tiesų ši liga?

Iš tiesų visuomenė apie alergiją žino per mažai, daugelio nuomonė apie šią ligą apskritai klaidinga. Gal žiniasklaida pateikė per mažai objektyvios informacijos? Todėl žmonės linkę daugelį savo negalavimų priskirti šiai ligai. Būna, jei kas atsitinka, žmogus atskuba pas alergologą ir sako: “Man alergija!” O ištiri – jos nėra. Žmonės nežino, kas tai per liga, todėl daugelį sveikatos sutrikimų pavadina alergija.

Kas kaltas dėl kūdikių odelės?

Nežinau, kodėl apie širdies ligas, apie tai, kaip jos pasireiškia ir kodėl kyla, žmonės žino, o štai kas yra ta alergija, mažai kam aišku.

Pavyzdžiui, labai dažnai pas gydytojus alergologus ateina mamos su kūdikiais, kurių odelė paraudusi, pleiskanoja. Ir iškart mūsų prašo: “Nustatykite alergeną!” Iš tiesų šiais laikais beveik kas antro kūdikio oda yra sausa, pleiskanojanti, kitus kamuoja atopinis dermatitas.

Bet tik 10 procentų šių odos bėdų priežastis yra alergija.

! Net 90 proc. atopinio dermatito atvejų yra nealerginės kilmės. Dažniausiai jį sukelia virškinimo sutrikimai, žarnyno disbakteriozė ir kt.

Arba kitas atvejis: į alergologus kreipiasi tėvai dėl nuolat sloguojančių kūdikių. Medikai iškart pamato, kad išskyros iš nosies geltonos, žalios – taigi visiškai aišku, kad sloga bakterinės kilmės. Ištiriame ir iš tiesų randame, pavyzdžiui, streptokokų.

! Reikia stiprinti tokio mažylio imunitetą, išgydyti infekciją, o ne mėginti suversti kaltę nesamai alergijai. Be to, iki dvejų metų amžiaus alerginės slogos nebūna.

O genai kaupiasi

Tačiau negaliu tvirtinti, kad alergija – reta liga. Alergija yra perduodama genetiškai: įrodyta, kad net 85 proc. alergijos atvejų paveldima iš tėvų. Alergijos genai kaupiasi: kai alergiškas žmogus susituokia su tokiu pat, tokios poros vaikai gali gimti turėdami alergijos geną. Tad alergiškų žmonių iš tiesų daugėja.

Tiems, kurie paveldėjo alergijos genų, ši liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kartais alergiškų žmonių būklė pagerėja, bet neretai ir vėl atkrintama, ligos eiga banguojanti.

Vasaros (ne)malonumai

Šiuo metų laiku dažniausiai žmones pas alergologus atgena šienligė, taip pat į medikus kreipiasi vabzdžių sugelti žmonės.

Šienligę sukeliančių augalų žiedadulkės labai lakios, į Lietuvą jų gali atskrieti net iš tolimų Europos kampelių, panašiai kaip su vėju atskriejo Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio dulkių. Į Lietuvą vėjas gali atpūsti alyvmedžių, kiparisų žiedadulkių. Beje, Pietų augalai į Lietuvą ne tik “siunčia” savųjų žiedadulkių, bet kartais atkeliauja ir patys. Keičiantis klimatui augalai plinta iš Pietų į Šiaurę. Antai stepių augalas ambrozija – vienas labiausiai alergizuojančių augalų – jau auga ir Pietų Lietuvoje.

Mūsų šalyje įrengtos trys žiedadulkių gaudyklės, kurios padeda nustatyti, kokių ir kiek žiedadulkių sklando Lietuvos ore. Kartais nustebina universiteto specialistų skambučiai: “Žinai, jau iš Prancūzijos ir Viduržemio jūros regiono žiedadulkių atskriejo!” Tad klysta manantieji, kad alergiją gali sukelti tik lietuviams įprasti greta augantys augalai.

! Jei kasmet tuo pačiu metu žmogų vargina vienodi į peršalimą panašūs simptomai, galima manyti, kad jis alergiškas tam tikrų augalų žiedadulkėms. Šienligės požymiai labai panašūs į peršalimo (sloguojama, parausta akys, jas skauda, ašaroja), tik nebūna temperatūros.

Į reanimaciją – po puodelio arbatos

Sergant šienlige galimos kryžminės reakcijos, kai žiedadulkėms jautrus asmuo negali vartoti ir tam tikrų rūšių produktų. Antai jei žmogus jautrus beržų žiedadulkėms, jis blogai pasijus ir suvalgęs morkų, obuolių, kriaušių ar kivių. Taip yra todėl, kad minėtuose vaisiuose ir beržų žiedadulkėse yra tų pačių medžiagų, daliai žmonių sukeliančių alergiją.

Konjako negali gerti ąžuolų žiedadulkėms alergiški žmonės, mat konjakas laikomas ir brandinamas iš šio medžio medienos pagamintose statinėse. Kartais žmogus gali nė neįtarti, kodėl išgėrus konjako ar suvalgius obuolį, kriaušę jam tarsi niežti ar perši burną, gali tinti lūpos. O juk tai gali rodyti esant alergiją. Kartais tokie asmenys kreipiasi į alergologus dėl alergijos tam tikriems maisto produktams, o paaiškėja, kad žmogus serga šienlige.

Antai vienas pacientas imdavo dusti, jo odą išberdavo išgėrus vermuto ar geros kokybės toniko (į šiuos gėrimus dedama pelynų, suteikiančių kartoką skonį). Atlikus testą paaiškėjo, kad žmogus jautrus pelynų žiedadulkėms.

Beje, pelynų žiedadulkėms alergiški žmonės turėtų būti atsargūs ir su kitais graižažiedžiais augalais (ramunėlėmis, astrais). Ir atvirkščiai: jei, tarkime, moteriai pasitepus veidą ramunėlių kremu kyla alerginė reakcija, galima įtarti, kad ji alergiška ir pelynų žiedadulkėms.

Vienas šienlige sergantis žmogus (jautrus pelynų žiedadulkėms) patyrė sunkiausią alerginę reakciją – anafilaksinį šoką – išgėręs ramunėlių arbatos.

Pažinti ligą

Alergologai gali daug padėti, tačiau ir žmogus turi stengtis labiau pažinti savo ligą, stebėti, nuo ko jam kyla alerginių reakcijų.

Prisiminkime neseną atvejį, kai vieno miesto ligoninėje dezinfekuojamuoju skysčiu buvo nudegintas kūdikis. Tačiau vaikiukas ne tiek nudegė, kiek tai buvo jo organizmo alerginis atsakas į dezinfekuojamąsias medžiagas.

• Jei mama alergiška, ji turi būti labai atidi ir saugoti savo kūdikį, mat alergija gali pasireikšti netikėčiausiu metu. Prieš gimdymą alergiškos moterys turėtų pranešti medikams, kad kūdikis gali būti jautrus, kad vaikelį ne dezinfekuotų, o maudytų.

• Vasarą žmones puola geliantys vabzdžiai: bitės, vapsvos, širšės. Šių vabzdžių įgėlimams alergiški asmenys turėtų su savimi nešiotis tokių medikamentų kaip adrenalinas, antihistamininių preparatų.

• Alergiškas žmogus turi stengtis išvengti alergenų, o jei to padaryti nepavyko, būtina vartoti gydytojų skirtų vaistų arba jų turėti su savimi ekstra atveju, kol bus iškviesta greitoji ar galės apsilankyti pas alergologus.

• Šiuolaikinė medicina daug pažengė alergologijos srityje. Net ir, atrodytų, beviltiškais atvejais, kai neįmanoma iš žmogaus aplinkos pašalinti alergeno arba nėra garantijų, kad neįgels vabzdys, kurio įgėlimams jis alergiškas, medikai gali padėti. Ypač veiksmingas specialus gydymas – imunoterapija. Pasveiksta net 90 procentų šiuo metodu gydytų ligonių.