Lietuvos kaimas – vėl kryžkelėje, sensta ir tuštėja kaip ir visa Lietuva. Kaip į jį sugrąžinti jaunus žmones, kad norėtų kaime dirbti žemę ir auginti vaikus?

Šitą klausimą pirmiausia užduodu sau: ar dabar išdrįsčiau pasielgti taip, kaip tą 1989-ųjų vasarą, kai abu su vyru – ką tik mokslus baigę žurnalistė ir fizikos mokytojas – susikrovėme kuklią mantą į sunkvežimį ir su dviem mažais vaikais iš Vilniaus išvažiavome į vienkiemį Žemaitijoje ūkininkauti? Pagal tuomet galiojusį Valstiečių ūkio įstatymą nuosavybės teise gavome 13 hektarų žemės. Ūkininkauti pradėjome nuo nulio, neturėdami nei traktoriaus, nei padargų, nei gyvulių, nei išmanymo. Bet netrukus jau pirkome reikalingą techniką, gyvulius, sėjome javus. Valstybė pirmiesiems ūkininkams tuomet daug padėjo, paskolas su minimaliomis palūkanomis suteikdama, mokesčius už žemę atidėdama, nemokamai žemę melioruodama, kelius tiesdama. Ūkininkavome trejus metus, bet miesto trauka buvo stipresnė.
Šiais laikais pradėti ūkininkauti, jei nesi ūkio paveldėtojas, nėra taip paprasta. Pirmiausia todėl, kad niekas žemės už dyką nedalija, o saugodamiesi tariamos užsieniečių invazijos dar labiau suvaržėme žemės rinką.
Kad žemės trūkumas – didelė problema, pripažįsta ir žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Tačiau sako, kad tai neturėtų sustabdyti norinčių ūkininkauti jaunų žmonių, nes yra visokių galimybių įsigyti, nuomotis žemę, dideli nedirbamos žemės plotai plyti Rytų Lietuvoje.
“Visi esame kilę iš kaimo, todėl reikėtų tiesiog pasiieškoti savo šaknų – gal žemės turi giminės, gal kažkur dar yra senelių žemės”, – dar vieną išeitį mato Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė, kuri nemano, kad vis didesniu ir brangesniu deficitu tampanti žemės ūkio paskirties žemė yra didelė kliūtis norint pradėti ūkininkauti.
Padėties nedramatizuoja ir buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkaujantis Seimo narys Kazys Starkevičius. Pasak jo, galvojant apie galimybę jauniesiems ūkininkams padėti apsirūpinti žeme, prie Žemės ūkio ministerijos buvo įkurtas Žemės fondas. Jis turėtų supirkinėti rinkoje esančią laisvą žemę (apie 200 tūkst. hektarų apleistos žemės šiuo metu yra Rytų Lietuvoje ir aplink Vilnių), formuoti sklypus ir juos konkurso būdu siūlyti ūkininkams nuomotis. Tiesa, kol kas tokios veiklos Žemės fondas dar nevykdo, nes tam neskirta pinigų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.