Ar tai, kas vyko prie Seimo mitinguojant dengtų turgaviečių prekiautojams, yra naujo reiškinio ženklas? Ženklas, jog rimtai ieškoma politinių sprendimų, kaip sugrąžinti į mokesčių mokėtojų gretas tuos, kurie nemano, kad turi prisidėti prie savo valstybės išlaikymo ir mokėti už gaunamas viešąsias paslaugas? Ar gyvenimas sėdint ant augančios valstybės skolos ir ES paramos adatos leidžia mums blaiviai mąstyti bei priimti teisingus ir būtinus sprendimus?

Visa burna šnekama apie krizės suvaldymą, bet žinant to suvaldymo kainą viskas neatrodo taip šviesu. Nuo sunkmečio pradžios, 2008-ųjų pabaigos, Vyriausybė jau pasiskolino apie 20 mlrd. Lt – viso valdžios sektoriaus skola 2010 m. pabaigoje priartėjo prie 36 mlrd. Lt. Šiemet ši skola dar išaugs bent 5,6 mlrd. Lt. Tai nėra vien Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kaltė – prie to prisidėjo visos ankstesnės Vyriausybės. Estijos pavyzdys liudija, kad buvo galima elgtis ir kitaip, bet mes taip nesugebėjome.

Bendra A.Kubiliaus Vyriausybės problema jau ne kartą pastebėta ir toliau tebelieka šios Vyriausybės Achilo kulnas.

Valdantieji nesiskubina ar nesugeba pateikti išsamesnio šešėlinės ekonomikos vaizdo. Kam toks supratimas reikalingas? Jei vis dėlto yra taip, kaip teigia dalis ekspertų, kad šie turgaus prekeiviai sunkiai dirbdami užsidirba duoną ir jokių mokesčių mokėti tiesiog negali, tai ši kasos aparatų akcija jų mikroverslus tiesiog sunaikins ir šie piliečiai turės būti išlaikomi iš valstybės biudžeto. Jeigu yra taip, kaip raportuoja FNTT vadovai, kad tarp šių prekybininkų daug tokių, kurie tiesiog užbaigia dideles kontrabandos ir mokesčių nemokėjimo finansines grandines, tai įvesta nauja tvarka gali gerokai prisidėti prie šalies nelinksmos finansinės padėties gerinimo. Į biudžetą planuojama papildomai surinkti 100 mln. Lt.

Norisi tikėti, kad kasos aparatai dengtose turgavietėse prekiaujant maisto produktais yra viena iš kompleksinių priemonių, kurios padės išbristi iš mūsų nepavydėtinos finansinės priklausomybės nuo gaunamų ir skolinamų finansinių išteklių.

Nerimą kelia tai, kad A.Kubiliaus Vyriausybė pamiršo pagrindinę Lietuvos biudžeto problemą – viešojo sektoriaus išlaidas, kurios visiškai neatitinka mūsų realių pačių uždirbamų ir surenkamų pajamų. Viešojo sektoriaus efektyvinimas buvo vienas pagrindinių A.Kubiliaus priešrinkiminių įsipareigojimų.

Norisi tikėti, kad net ir sėkminga kova dėl kasos aparatų nesukurs iliuzijos, jog šios priemonės yra pakankamos brendant iš priklausomybės nuo išorinių finansinių išteklių ir gyvenimo ne pagal kišenę. Politikų priešrinkiminė pliurpalynė maloniai svaigina. Gali ir visai užliūliuoti.

Piliečiai, nemokantys mokesčių, tokį savo gyvenimą daugeliu atvejų pateisina tuo, kad pirmiausia viešajame sektoriuje, partiniame ir parlamentiniame gyvenime mato daug neteisybės, korupcijos ir nekompetencijos. Iš piliečių reikalaujant maksimumo, reikia demonstruoti ir viešojo sektoriaus padorumą, efektyvumą bei skaidrumą. Ir čia kasos aparatai niekuo nepadės. Priešingu atveju šešėlio įveikti nepavyks.