Gytis KAPSEVIČIUS

Nuo šių metų spalio 1 dienos pradėjo veikti nauja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Didelių kalbų sukėlė viena iš šios sistemos paslaugų – i.VAZ, arba elektroninių važtaraščių posistemis. Davusi tris mėnesius laiko, per kurį netaikys nuobaudų, VMI skelbia, kad nuo 2017 m. sausio tokia deklaravimo sistema bus griežtinama. Šis nutarimas programos iniciatorius ir verslininkus padalijo į dvi stovyklas.

Nuo spalio prieš vežant  krovinį reikia perspėti VMI

Naujoji elektroninių važtaraščių tvarka galioja jau trečią mėnesį, iki šiol iš viso pateikta daugiau nei 3 mln. važtaraščių. Kuriant šią sistemą tikėtasi, kad ji taps viena iš priemonių, numatytų krovinių gabenimo rinkai skaidrinti, nes kai kurie vežėjai vengia apskaityti vežamus krovinius.

„Anksčiau, kai kroviniai buvo gabenami su popieriniais važtaraščiais, jei nebūdavo patik-ros kelyje, važtaraštis būdavo sunaikinamas ar su vienu važtaraščiu buvo gabenama ne vienas krovinių. Tai mokesčių vengimas, didinantis šešėlinės ekonomikos mastus. Esant tokių pažeidimų sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos, dėl kurių pirmiausia nukenčia sąžiningai verslą vykdantys mokesčių mokėtojai, nes jiems sunku konkuruoti su tais, kurie nemoka mokesčių“, – teigia i.SAF ir i.VAZ posistemių kūrimo projekto vadovė Virginija Ginevičienė.

Verslininkų, kurių darbui ši naujovė darys tiesioginę įtaką, nuomonės skiriasi. Pasak jų, naujoji tvarka turi bent keletą didelių trūkumų – egzistuoja mažai saugiklių nuo mokesčių slėpimo, be to, tokios priemonės lėtina verslą.

„Šiuo metu tik pradedamos vykdyti apklausos dėl sistemos naudojimo praktikos. Nusiskundimų yra, o pagyrų – ne. Tiems, kurie dirba Lietuvos rinkoje, tai yra naujovė ir papildomos investicijos bei administracinė našta. Ji daugiausia teks sąžiningai rinkoje veikiantiems mokesčių mokėtojams, tai yra tiems, kurie laikėsi taisyklių ir anksčiau, o nesąžiningiems vežėjams didelės įtakos tai neturi“, – pabrėžia Lietuvos vežėjų asociacijos (LINAVA) atstovas Vytautas Kleinauskas.

Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos (LINEKA) viceprezidentas Arūnas Bertašius taip pat išdėstė savo nepasitenkinimą. „Dabar nauja tvarka netrukdo, nes mūsų nebaudžia. Bet jeigu mums lieptų daryti viską šimtu procentų pagal naująją tvarką, dauguma pervežimų sustotų. Pervežimai iki šiol vyko taip: mane užsakė, aš nuvežiau, pasirašiau sąskaitą, ir viskas, popierizmo buvo minimaliai. Nuo sausio pervežimai stos, baudas vėl atidės pusei metų, taip ir tampysimės“, – prognozuoja jis.

Teigiama, kad panaši tvarka tarp Europos Sąjungos šalių galioja tik Vengrijoje.

Skundžiamasi dėl laiko sąnaudų  ir bijoma dėl saugumo

Elektroninių važtaraščių skirtumas nuo įprastų, ant popieriaus surašomų yra tas, kad technologijos leidžia jį lengvai redaguoti ir pateikti akimirksniu. Tačiau būtent elektroninių dokumentų didelių galimybių pervertinimas, verslininkų nuomone, ir tapo kliūtimi sklandžiam procesui: pagal dabar galiojančią tvarką važtaraštį reikia nusiųsti prieš pajudant kroviniui. Vežėjų teigimu, didžiausias tokio sprendimo trūkumas – reikia laukti patvirtinimo.

„Dabar reikia gauti leidimą kroviniui pajudėti. Tai lyg ir muitinės sistema šalies viduje. Tokios sistemos atsisakyta įstojus į ES, tad dabar išeina, kad vežti standartinį krovinį į ES yra lengviau nei Lietuvoje. Norint parengti važtaraštį už klientą, šios įmonės atstovas turi prisijungti prie sistemos ir suteikti įgaliojimą. Taip bereikalingai gaištamas abiejų pusių laikas“, – problemą įvardija V.Kleinauskas.

Tačiau V.Ginevičienė sako, kad vežėjai turi pakankamai laisvės ir lankstumo pildydami el. važtaraščius. „Kurdami sistemą numatėme, kad važtaraštį galima pateikti per septynias dienas prieš išvežant krovinį ir įmonė gali tikslinti duomenis iki krovinio išvežimo – vėliau negalima tikslinti tik pačios važtaraščio išrašymo datos ir laiko. Kai krovinys jau gabenamas, tačiau dar nepristatytas gavėjui, taip pat galima tikslinti dalį duomenų – krovinio aprašymą, kiekį ar pristatymo vietą. i.VAZ yra visą parą veikianti platforma, todėl atsiradus nenumatytų atvejų važtaraščių duomenis galima pateikti bet kuriuo paros metu, o kilus techninių nesklandumų naudotis atsarginėmis procedūromis a.VAZ ir prieš išgabenant krovinį pateikti bent jau dalinius duomenis. Tais atvejais, kai duomenų teikimo metu nėra žinomi visi privalomi važtaraščio duomenys, taip pat galima pasinaudoti a.VAZ ir pateikti dalinius duomenis, o likusius perduoti vėliau“, – aiškina specialistė.

Pastebima, kad net ir sklandžiai funkcionuojant elektroninei sistemai gali kilti problemų dėl vidinių įmonės procesų administravimo, o tai gali atsiliepti pervežimo greičiui. Dar blogiau gali atsitikti sistemai stringant.

Sistemai parengti ją kūrusi UAB „Atea“ daug laiko neturėjo: sutartį planuota pasirašyti šių metų balandžio 1-ąją, bet sandoris dar buvo tikrinamas Viešųjų pirkimų tarnybos. Galiausiai priekaištų jai nerasta, tačiau prabėgo beveik du mėnesiai – apie pasirašytą sutartį paskelbta gegužės 23 dieną. Tad iki sistemos paleidimo buvo likę keturi mėnesiai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2016-m