Seimo narys Gintaras Songaila penktadienį įteikė sekretoriatui 55 parlamentarų parašus, kuriais prašoma plenariniame posėdyje svarstyti nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Lenko korta suderinama su Seimo nario priesaika Lietuvai.

Šio nutarimo svarstymą prašoma įtraukti į balandžio 19 dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę, pranešė Seimo ryšių su visuomene skyrius.

“Kreipimesi prašoma, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar Lenko kortos turėjimas yra suderinamas su Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei”, – rašoma pranešime.

Nutarimą dėl Lenko kortos atitikimą Konstitucijai norima svarstyti antrąkart.

2009 metų birželį Seimas nepritarė kreipimuisi, kurio siekta KT klausti, ar Konstitucijos nuostata, jog Seimo narys turi būti “nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei” reiškia, kad “Seimo narys negali turėti užsienio valstybės dokumento, išduoto jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteiktų Seimo nariui tam tikras politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises toje valstybėje”.

2010 metais Lenko kortas gavo apie 900 Lietuvos piliečių. Per trejus metus iš viso šių dokumentų, kuriuos Lietuvos pareigūnai vertina kritiškai, šalyje įteikta 3230.

Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašant finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.

Tuo pačiu Lenko kortą pristatančiame lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.

Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.

Lietuvos pareigūnus taip pat piktina tai, kad dalijant kortą Lietuva priskiriama posovietinei erdvei – Vakarų valstybėse gyvenantiems lenkams toks dokumentas nedalijamas.