Ministras pirmininkas strateguoja, kaip įvesti naujus mokesčius ir sumažinti socialines išmokas. Tačiau ekspertai sako, kad iš žmonių jau nėra ką sunkti, o rezervai slypi kitur.

“Kad nežinau, ką galėčiau patarti Lietuvos premjerui kita, nei ką jūsų Vyriausybė ir taip daro”, – santūriai sako Estijos premjero patarėjas Aare Jarvanas, praėjusią savaitę Vilniuje dalyvavęs Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikime. Jis tikina, kad Estijoje žmonės nesijaučia padarę kažką ypatinga, kuo kitos valstybės turėtų sekti.

“Darėme tai, ką turi daryti kiekviena nedidelė šalis ekonomikos pakilimo laiku – kaupėme rezervo fondą. Dabar Estija tebeturi jį beveik 11 proc. BVP dydžio. Padidinome PVM nuo 18 iki 20 proc., sutrumpinome išimčių sąrašą, daugiau apmokestinome alkoholį, tabaką, degalus. Nuo kovo ėmė mažėti nedarbas, bet jis vis dar labai didelis, tad tęsime aktyvias priemones konsultuodami, padėdami įsidarbinti, perkvalifikuodami bedarbius. Bet ekonomika pradėjo augti, ir atsiras naujų darbo vietų. Euro įvedimas turėtų padėti pritraukti investicijų. 2013 m. planuojame jau nebe deficitinį biudžetą”, – vardija A.Jarvanas.

Viskas atrodo labai paprasta, tik ne Lietuvai. Net turėdami rezervą estai laikosi finansinės drausmės, o mes per savo išlaidumą net ekonominio pakilimo metu turėjome valdžios sektoriaus deficitą, kuris, sprogus pigių skolintų pinigų burbului, pernai šovė iki 8,9 proc. Galime guostis, kad pagal šį rodiklį 2009-aisiais buvome septinti, skaičiuojant nuo blogiausių, ir lenkiame net, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją, o pagal valstybės skolos dydį – penkti skaičiuojant nuo mažiausiai prasiskolinusių. Tačiau ekspertai primena, kad kitos Vakarų Europos šalys biudžeto deficitą susikrovė dėl finansinių injekcijų į bankus, ekonomiką, inovacijas, taip gelbėdami savo valstybę nuo nuosmukio, o Lietuva – tik tesėdama gerymečiu duotus socialinius įsipareigojimus, penėdama neefektyvų viešąjį sektorių.

Tad Lietuvai užsibrėžus 2012-aisiais atitikti 3 proc. biudžeto deficito Mastrichto kriterijų ir prašytis euro, jau kitąmet reikia sutaupyti arba papildomai surinkti apie 4 mlrd. Lt. Kur juos rasti?

Ką apie tai mano politikai, valstybės tarnautojai, viešojo sektoriaus strategai? Deja, manymu tai pavadinti sunku, nes valstybės institucijos kitų metų biudžete užsiprašė 4 mlrd. Lt daugiau nei šiemet. Kai vos ne trečdalis valstybės viešųjų išlaidų – iš ES ir skolų, toliaregiškais tokius pageidavimus vadinti sunku.

Juolab kad, pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, rezervų taupyti dar tikrai yra. “Ši Vyriausybė griežtina taupymo režimą: tobulina viešųjų pirkimų sistemą, patvirtino centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 m. strategiją, griežčiau kontroliuoja tarnybinio transporto naudojimą, sugriežtino reprezentacijai skirtų lėšų naudojimą. Tačiau valstybės investicijos ir viešieji pirkimai – dar nemažas taupymo rezervas. Matome, kad didelės sumos netaupiai naudojamos viešosiose įstaigose, iš kurių institucijos perka įvairias paslaugas”, – pabrėžia G.Švedienė.

“Mažiausiai 10–15 proc. sutaupyti per viešųjų pirkimų procedūras visada galima”, – priduria ir MP banko filialo Baltijos šalyse turto valdymo departamento vadovas Mindaugas Vaičiulis. O verslininkai tikina, kad valstybė už tą patį tebemoka beveik ketvirtadaliu brangiau nei privatus verslas.

Valstybės kontrolierė atkreipia dėmesį, kad netaupiai naudojamas ir mūsų fizinis turtas. Biudžetinės įstaigos dalies patalpų apskritai nenaudoja arba išnuomoja juokingai mažomis kainomis, o tuo pat metu kitos įstaigos nuomojasi patalpas iš privačių asmenų rinkos ar net didesnėmis kainomis. Ekspertai yra skaičiavę, kad inventorizavus valstybės turtą ir jį racionaliai naudojant būtų galima sutaupyti iki 20 proc. jam išlaikyti skiriamų lėšų, o mažėjant viešajam sektoriui dalį pastatų vertėtų ir parduoti. Tačiau kol kas valstybės tarnybos reformos – vizijose, o gerokai valdymą galinčios atpiginti elektroninės revoliucijos tempai menki.

Žodžiu, ką čia ir pridursi: nors 4 mlrd. Lt reikia sutaupyti, valdininkai tiek pat nori papildomai išleisti, o premjeras teįžvelgia pajamų rezervą apkraunant papildomais mokesčiais ir mažinant socialines išmokas. Tačiau, ekspertų prognozėmis, iš siūlomų naujų nekilnojamojo turto, automobilių, progresinių mokesčių biudžetas tepasipildytų vos 450 mln., o juk reikia 4 mlrd. Lt.