Praėjusių metų turizmo sektoriaus rezultatai džiugina, tačiau bendras Lietuvos konkurencingumas, stengiantis pritraukti turistų, žemas. Ar realu tikėtis, kad padėtis per penkerius metus pasikeis?

Praėjusiais metais Lietuvą aplankė rekordinis skaičius užsienio turistų – 2 mln., ir pagal jų gausėjimą (12,4 proc.) Lietuva užima antrą vietą Europoje. Rodiklis išties įspūdingas, atsižvelgiant, kad ES vidurkis – apie 4 proc. Valstybinio turizmo departamento (VTD) duomenimis, tai valstybei davė 3,9 mlrd. Lt pajamų – 11 proc. daugiau nei 2011 m.
Vis dėlto ant laurų užmigti nederėtų, nes problemų šiame sektoriuje apstu: mūsų padėtis daugeliu atžvilgiu prastesnė nei kitų valstybių, tad labai sudėtinga plėtoti daugiausiai naudos galinčias duoti sritis, pirmiausia – konferencinį turizmą.

Daugiausia atkeliauja kaimynai

Turistų, atvykstančių į Lietuvą, per ketverius metus padaugėjo maždaug 700 tūkst. – nuo 1,3 mln. 2009 m. iki 2 mln. 2012-aisiais. Daugiausiai užsienio svečių atkeliauja iš kaimyninių šalių – Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos bei tolėliau esančios Vokietijos. Tarkime, iš Baltarusijos pernai atkeliavo apie 380 tūkst. turistų (+12 proc.), Rusijos – 310 tūkst. (+21 proc.), Lenkijos – 190 tūkst. (–12 proc.), Latvijos – 188 tūkst. (+5 proc.), o Vokietijos – 170 tūkst. (+12 proc.).
Įdomu, kad vien rusų ir baltarusių turistai sudaro daugiau nei trečdalį visų atvykstančiųjų į Lietuvą. Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) tarybos pirmininkas Romualdas Barzda teigia, kad tam įtaką daro geras dažno lietuvio rusų kalbos mokėjimas, gana patrauklios kainos ir tam tikra nostalgija „tarybiniais laikais“ pamėgtoms vietoms, kurios dabar atrandamos iš naujo. „Yra dvi mados: turtingesnieji 3–7 dienoms važiuoja į gerus pajūrio ar kurortų viešbučius, o mažiau turtingi, vadinamieji „šopingo“ turistai, traukia apsipirkti į didžiuosius prekybos centrus“, – apibendrina R.Barzda.
Beje, be atvykstamojo, pamažu didėja ir vidaus turizmo srautai: nuo 2,4 mln. 2009 m. jis ūgtelėjo iki 2,5 mln., tačiau prieškrizinio lygio (2,8 mln.) vis dar nepasiekė.
Tokios tendencijos Lietuvai neabejotinai palankios, nes turizmo sektorius pasaulyje vertinamas kaip palyginti atsparus ekonominiams nuosmukiams, o Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacijos vertinimu, šiame sektoriuje sukuriama 6–7 proc. darbo vietų ir apie 5 proc. pasaulio BVP. Lietuva – ne išimtis, 2011 m. turizmo sektoriaus dalis bendroje BVP suvestinėje sudarė 4,6 proc.

Keturi Lietuvos turizmo ramsčiai nevienodai stiprūs

Lietuva yra nusistačiusi keturias prioritetines turizmo kryptis: kultūrinį, aktyvų, dalykinį (konferencijų) ir sveikatinimo turizmą, tačiau tai tik geri norai, o praktinė šių sričių plėtra labai nevienoda.
Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza sako, kad bent jau kultūriniam turizmui valstybės dėmesys akivaizdžiai per menkas, į kultūros įstaigų iniciatyvas dažnai neatsižvelgiama. “Proveržio tikimės 2014–2020 m., nes tada kultūros sektorius pirmą kartą galės tiesiogiai pretenduoti į struktūrinę ES paramą, ko anksčiau niekada nebuvo. Po Lietuvą turėtų pasklisti apie pustrečio milijardo litų, kuriuos bus galima skirti muziejams, paveldo sutvarkymui, bažnyčioms, vienuolynams, sodyboms. O tai tiesiogiai siejasi su kultūrinio turizmo srautų didėjimu“, – pabrėžia R.Balza.
Antroje prioritetine vadinamoje aktyvaus poilsio turizmo srityje taip pat daug nesklandumų ir trūkumų. Ypač daug nusiskundimų turi dviračiais keliauti norintys turistai. Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas informuoja, kad Lietuvoje tinkamai sutvarkyta ir paženklinta tėra vienintelė pajūrio dviračių trasa, o visa kita – tik fragmentiški, nedidelėmis atkarpomis tiesti dviračių takai, iš tiesų neduodantys didelės naudos dviračių turizmui. „Jie nepaženklinti net dviračių trasų ženklais, kas būtina, kad po Lietuvą keliaujantys dviratininkai nepasiklystų ir būtų užtikrintas jų saugumas, – teigia S.Ružinskas. – Šioje srityje mes stipriai atsiliekame tiek nuo Estijos, tiek ir nuo Latvijos.”
Vandens turizmo srityje taip pat apstu kuriozinių situacijų. „Kadangi draustiniuose daug kur nėra informacinių ženklų, kad plaukiantiesiems upe draudžiama išlipti į krantą, to nežinantys baidarininkai gali būti nubausti už tai, kad nenujautė, jog vienur ar kitur draudžiama išlipti“, – įspėja Baidarių centro atstovė Ieva Monsavičiūtė.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Evaldos Šiškauskienės manymu, būtent kitos dvi sritys – sveikatinimo (medicininis) ir dalykinis (konferencinis) turizmas – turėtų būti tie du ramsčiai, į kuriuos reikėtų koncentruotis ateityje. „Sveikatinimo turizmas duoda ilgalaikį, o konferencinis – daugiausiai pinigų išleidžiantį turistą“, – paaiškina E.Šiškauskienė.
Sveikatinimo turizmas, nors ir nišinis, turi didžiulį potencialą, be to, jo skatinimas naudingas ir dėl to, kad padeda įveikti itin Lietuvos turizmui opią sezoniškumo problemą. Deja, kai kalbama apie dalykinį (konferencinį) turizmą, apima daug prastesnės nuotaikos. Nors turime daug tam tinkamų tiek tradicinių, tiek netradicinių erdvių, aktyviai dalyvaujame vadinamosiose kontaktų mugėse, mūsų padėtis kur kas blogesnė nei konkurentų. Pelningiausiu laikomą konferencinį turizmą Lietuvoje sunku plėtoti, nes esame sunkiai pasiekiami potencialiems turistams. Pavyzdžiui, pagal Turizmo ir kelionių konkurencingumo indeksą (2011 m.) dėl oro transporto infrastruktūros Lietuva užima tik 107 vietą iš 139-ių.
„Į Vilnių iš Kauno perkėlus pigias oro linijos, verslui suduotas smūgis į paširdžius. Pirmiausia numirė atsigavęs Kaunas, o pasirašius ilgalaikes sutartis su pigiomis oro linijomis į Vilnių nebeateina ir tradicinės aviakompanijos, kuriomis ir naudojasi verslas“, – padėtį detalizuoja E.Šiškauskienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.