BFL / A.Ufarto nuotr.

Lietuvoje gyventi saugiau, nors patys gyventojai nelinkę nieko šiuo klausimu daryti. Šiuos ir dar kelis įdomius faktus pateikia Lietuvos gyventojų apklausa apie viešojo saugumo būklės vertinimą ir požiūrį į teisėsaugos institucijas, kurią pristatė Vidaus reikalų ministerija.

7-ios pagrindinės tyrimo išvados:

1. Gyventojai jaučiasi saugesni

Apklausos rezultatų duomenimis, per dešimtmetį žmonių saugumo savo gyvenamojoje vietovėje suvokimas išaugo nuo 47 iki 79 proc., t. y. daugiau nei trečdaliu. Gerėjo ir kiti rodikliai: nuo 40 iki 67 proc. padaugėjo žmonių, manančių, jog jų gyvenamojoje vietovėje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža. Nuo 29 iki 63 proc. išaugo gerai kriminogeninę situaciją vertinančių gyventojų skaičius.

2. Nerimas dėl nelegalios migracijos didėja

Svarbiausiomis viešojo saugumo problemomis Lietuvoje, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai laiko smurtinius nusikaltimus (39 proc. apklaustųjų), korupciją (37 proc.) ir eismo saugumą (34 proc.). Ketvirtoje vietoje įvardinti nusikaltimai, susiję su narkotikais (28 proc.). Nelegalios migracijos problema atsidūrė aštuntoje vietoją – ją akcentavo 19 proc. apklaustųjų (ankstesniais metais taip manė 2–4 proc. Lietuvos gyventojų).

3. Patys gyventojai – pasyvūs

Apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai nelinkę patys imtis aktyvių veiksmų, kad jų aplinka būtų saugesnė. Paaiškėjo, kad beveik trečdalis gyventojų per pastaruosius metus nepadarė nieko, kad apsaugotų save, savo artimuosius ar savo turtą. Ir tik 1 iš 10 tikrai sutiktų dalyvauti veikloje, rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu.

4. Narkotikai – prieinami

Į šią apklausą įtraukti nauji klausimai atskleidė kelias nerimą keliančias tendencijas. Paaiškėjo, kad net 29 proc. respondentų įsitikinę, kad jie nesunkiai galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tarp jaunimo taip teigusių buvo dar daugiau – 33 proc.

5. Pateisina kontrabandą

Nerimą kelia ir gyventojų tolerancija kontrabandinių prekių vartojimui – net 43 proc. visiškai ar iš dalies pateisina cigarečių, alkoholio, degalų ir kuro nelegalų vartojimą. Pastebimai daugiau taip manančių buvo tarp skurdžiau gyvenančių žmonių bei tose savivaldybėse, kurios yra prie sienos su Rusija.

6. Pagarba policijai auga

Iš visų tirtų institucijų gyventojai stabiliai geriausiai vertino ugniagesių gelbėtojų darbą (87 proc.). Pažymėtina, kad per pastarąjį dešimtmetį trečdaliu išaugo teigiamai policijos darbą vertinančių gyventojų skaičius – nuo 43 iki 71 proc.

7. Gajūs stereotipai

Policija ir Bendrasis pagalbos centras yra tos institucijos, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai. Tyrimas parodė, kad asmeniniai kontaktai su šiomis institucijomis turi įtakos jų veiklos vertinimui, ir atskleidė gana įdomią situaciją – geriau šias institucijas vertina tie asmenys, kurie turėjo su jomis reikalų, nei tie, kurie su jomis nesusidūrė ir savo nuomonę suformavo remdamiesi tik viešojoje erdvėje skelbiama informacija. Net 8 iš 10 žmonių, kurie turėjo reikalų su policija mano, kad policijos pareigūnai greitai reaguoja į iškvietimus, o neturėjusiųjų reikalų su policija nuomonė buvo daug prastesnė – šiam teiginiui pritarė tik pusė respondentų.

Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie VRM iniciatyva Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2015 m. rugpjūčio 20–spalio 28 d. Apklausą atliko „Spinter tyrimai“. Individualių interviu būdu visose šalies savivaldybėse apklausta 3011 respondentų nuo 15 iki 75 metų, kurie  atrinkti taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą tikimybę būti apklaustas. Tokios reprezentatyvios gyventojų apklausos VRM iniciatyva nuo 2005 m. atliekamos kasmet.