Kokias galimybes Lietuvos verslui atvertų Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba ir ar mūsų įmonės apskritai pajėgios dalyvauti tokio masto projekte?

Turiu penkerių metų patirtį, sukauptą vadovaujant Olkiluoto-3 atominės elektrinės Suomijoje statybos mechaninės dalies ir slėginių įrengimų techninei priežiūrai. Nėra abejonių, kad verslui atominės elektrinės statyba atveria milžiniškas galimybes. Štai atominės Suomijoje statyboje dalyvavo apie 2 tūkst. įmonių, iš jų apie 800 – Suomijos įmonės. Be to, skaičiuojama, kad per visą statybos ciklą aikštelėje pabuvos 15 tūkst. darbuotojų. Iš viso Suomijos verslas tikisi atsiriekti apie 25 proc. šio projekto vertės.
Na, o ko galime tikėtis Lietuvoje ir ar galime lygiuotis į suomius? Lietuvoje atlikta studija prognozavo, kad statant VAE mūsų įmonės galėtų gauti maždaug 30 proc. projekto vertės darbų. Aš vertinu Lietuvos įmonių galimybes truputį kukliau. Mat, jei lygintume su Suomija, skiriasi mūsų pramonės struktūra: ten daug daugiau metalo apdirbimo ir tiksliosios mechanikos įmonių, yra vietinė metalurgijos pramonė, veikia galingas nerūdijančio plieno kombinatas. Suomijoje taip pat neblogai išplėtotas branduolinės energetikos tiekėjų sektorius, susibūręs į galingą asociaciją, pristatančią įmones didžiausiose pasaulio branduolinės energetikos parodose. Tačiau žemės darbų, kelių tiesimo, pastatų statybos ir įrengimo srityse lietuviams darbo bus į valias, tiesa, Lietuvos įmonės sulauks konkurencijos iš kaimyninių šalių, ypač Lenkijos ir Čekijos, kurių įmonės jau dalyvavo Olkiluoto-3 statyboje ir įgijo atitinkamos patirties.
Lietuvos verslas tikrai pajėgus dalyvauti VAE projekte, tačiau ne visame projekte vienodu mastu. Lengviau bus aptarnavimo srities įmonėms – teikiančioms apgyvendinimo (intensyvios statybos metu aikštelėje bus per 4 tūkst. darbininkų ir inžinierių), maitinimo (statybos aikštelėje visą parą veikia kelios valgyklos) paslaugas. Čia visus užsakymus pasidalys vietinis verslas, na, ir nebent kas nors iš kaimynų Latvijoje prisidės. Daug darbo gaus statybininkai, montuotojai, suvirintojai, izoliuotojai, transportininkai. Su didesne konkurencija susidurs projektavimo ir inžinerijos įmonės, nes šioje srityje bus būtina darbo prie  sudėtingų arba branduolinių projektų patirtis. Na, o specialios įrangos montavimą ir derinimą reaktoriaus pastate bei turbinų salėje atliks patys gamintojai.
Kokius „namų darbus“ privalo atlikti įmonės, ketinančios dalyvauti VAE statyboje? Visų pirma reikia pabrėžti, kad įmones atrinks profesionalūs projekto valdytojai ir pirkimo organizatoriai, todėl nereikėtų tikėtis, kad ir čia galios „giminių šalies“ metodai. Pagaliau juk ir mes visi norime, kad VAE būtų saugi ir patikimai pastatyta. Todėl įmonių, kandidatuojančių dalyvauti statyboje, atranka bus vykdoma griežtai ir profesionalai. Yra metodų, kaip patikrinti patirtį, kvalifikaciją, gebėjimą dirbti tarptautiniame projekte. Mano ausį žeidžia tūlo verslininko kalba, kokių sertifikatų jie turi ar ketina įsigyti. Sertifikatas yra tik įmonės gebėjimo dirbti pagal tarptautinius reikalavimus, standartus, gerąsias praktikas paliudijimas. Mano patarimas – ne įsigyti sertifikatus, bet išbandyti save dirbant sudėtinguose projektuose, tegu ir ne atominės energetikos, ypač sveikintina būtų tarptautinių projektų patirtis.
Noriu pabrėžti, kad VAE statyba bus tikras tarptautinis projektas, kuriame visi brėžiniai, techniniai aprašymai, reikalavimai, ataskaitos bus anglų kalba. Žinoma, statybininkui, suvirintojui, montuotojui ar vairuotojui nedaug tereikės angliškų žodžių mokėti (nors smagu būtų pasikalbėti apie krepšinį su kolegomis ispanais ar kroatais), bet visų grandžių vadovams ir techniniams vadovams mokėti angų kalbą yra būtina. Tuolab kad reikės ne tik skaityti instrukcijas, bet ir rašyti ataskaitas, o jų bus labai daug.

Žemės darbų, kelių tiesimo, pastatų statybos ir įrengimo srityse lietuviams darbo bus į valias.