A.Zuokas: daug judesio – mažai rezultato. R.Mikaitis: tiek, kiek gali, bet gali nedaug. V.Grubliauskas: ir ceremonmeisteris, ir pirmtako darbų tęsėjas.

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis po savivaldybių rinkimų ir penktas mėnuo, kai 26-iose iš 60-ies savivaldybių šeimininkauja nauji merai. Dviejose savivaldybėse – Prienų rajono ir Kazlų Rūdos – naujieji merai jau ir nuversti. O ar tris didžiausius Lietuvos miestus valdyti ėmę nauji politiniai lyderiai jau ėmėsi įgyvendinti rinkimų pažadus?

Vilniuje – smulkmenos, bet fotogeniškos
Gali ištisą savaitę nieko neišgirsti apie prezidentę ar premjerą, tačiau jei jokio garso apie sostinės merą Artūrą Zuoką – vadinasi, jis kažkur toli nuo Lietuvos. Viešųjų ryšių intensyvumu Zuokas Trečiasis nedaug skiriasi nuo Pirmojo (2000–2003 m.) ar Antrojo (2003–2007 m.). Jo pasivažinėjimas tankete per neva ne vietoje pastatytą automobilį ne tik šiapus, bet ir kitapus Lietuvos sienos paskelbė: šerifas grįžo. Kaip ir anksčiau – su daug idėjų: ne pačių svarbiausių vilniečiams, bet vizualių ir plačiai nuskambančių, kaip anuomet jo užmojai Vilnių įrašyti į užsienio televizijų orų prognozių žemėlapį. Nesugniuždytas ankstesnio meravimo fiasko su oranžiniais dviračiais, šįsyk jis iš karto ėmėsi pats save plagijuoti (trūksta naujų idėjų?), propaguodamas elektrinius ir riedžius.
“Pavažinėti tanku ar riedžiais, atšaukti įlipimą pro priekines duris – smulkmenos, ir dar klausimas, pagerino jos ar pablogino situaciją. Spekuliacijos įvaizdžiu, užuot dirbus”, – piktinasi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Jarmala.
Vilniečio nedžiugina, kad rengiantis Europos krepšinio čempionatui paskubomis lopytos gatvės, nes tai padaryta “bangomis”, netvarkomi apleisti net savivaldybei priklausantys pastatai. “A.Zuokas ir anksčiau tik savo Užupį, savivaldybės aplinką ir centrą gražino”, – piktinasi J.Jarmala.
Nelabai ką nauja buitiniu lygmeniu sako pastebintis ir kitas vilnietis – Geologijos ir geografijos instituto vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Vidmantas Daugirdas: “Viešojoje erdvėje padaugėjo pažadų, lyg vaizduojama gyvybė, aktyvumas. Nors kai pavasarį dingo prie mano namo buvę šiukšlių rūšiavimo konteineriai, tai nepadėjo net raštai administruojančiai įmonei.”
A.Zuoko pirmtakas konservatorius Raimundas Alekna taip pat kritikuoja dabartinio mero pirmuosius darbus: “Nereikia nei tanko, nei tramvajaus – transporto spūsčių problema gerokai sumažės pastačius aplinkkelį, o žmonės naudosis visuomeniniu transportu, jei bus patogus jo grafikas, priimtina kaina, o autobusai ir troleibusai – tvarkingi. Į tai ir reikia investuoti.”
R.Alekna abejoja, ar tai prioritetinis uždavinys artėjant šildymo sezonui ir A.Zuoko užmojis žūtbūt surasti milijonų Sereikiškių parkui sutvarkyti.
O juk A.Zuokas žadėjo imtis kur kas monumentalesnių tikslų – kad vidutinė alga iki 2020 m. siektų 6,4 tūkst. Lt, kad klestėtų verslas. “Norėjome asmeniškai susitikti su meru, jis pažadėjo, buvo numatytas susitikimas. Bet vyko perversmas savivaldybėje, ir susitikimas atidėtas nežinia kokiam laikui. Matyt, ne visos įtakos sferos padalytos”, – priežastį įžvelgia J.Jarmala.
Dar A.Zuokas žadėjo “skubiai išspręsti miesto finansines problemas ir padengti įsiskolinimus paslaugų teikėjams”. Bet, R.Aleknos tikinimu, kol kas čia nieko nepadaryta. Tiesa, meras paskelbė pradėsiąs atsiskaitinėti su paslaugų teikėjais, tačiau opozicija ironizuoja: ar su savo bičiulių “City Service”, priklausančios koncernui “Icor” (anksčiau – “Rubicon Group”), įmonėmis ir su likusiomis vienodai?

Darbai – kitiems, nuopelnai – sau
Kitas A.Zuoko mėgstamas žanras – vaizduoti didelių problemų sprendiką, kai tai viršija jo kompetencijos ribas. Štai jis pareiškė, kad viešuosius pirkimus gali laimėti tik tos įmonės, kurios įsipareigos mokėti ne mažesnę nei vidutinę algą. Tačiau kodėl A.Zuokas, kol buvo Seimo narys, neparengė tokios įstatymo pataisos? Gal kad kur kas įspūdingiau dėtis kovotoju su nepasiduodančia sistema?
Dar A.Zuokas iškilmingai pranešė, kad į Vilnių ateina baldų milžinas IKEA. “Derybos su IKEA vyko, kai A.Zuokas dar buvo Seime, ir didžiausias nuopelnas čia buvo Vyriausybės. Aš dirbau meru du mėnesius ir man taip pat teko nukirpti juostelių, bet juk nesakiau, kad tai aš suorganizavau aplinkkelio tiesimą. A.Zuoko sau prisiskiriami nuopelnai neadekvatūs nei vieno žmogaus galioms, nei laikui, kiek jis yra meras”, – konstatuoja R.Alekna.
Žinoma, Vilniaus meras (kad ir kas juo būtų tapęs) turi tęsti aplinkkelio, įgyvendinti šiukšlių tvarkymo projektus. “Bet A.Zuoko indėlį bus galima vertinti, kai pamatysime, kiek jis prisidės prie vilniečių, o kiek – prie kai kurių verslo grupių interesų gynimo”, – abejonė skamba Vilniaus miesto tarybos nario R.Aleknos balse.
Štai A.Zuokas žadėjo 20 proc. atpiginti šilumą – tada vilniečiams ji būtų pigiausia visoje šalyje. Tačiau ir šios problemos sprendimą nutarė permesti centrinei valdžiai – pasiūlė, kad valstybė centralizuotai pirktų kurą šilumai gaminti. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė mano, kad tai didelio efekto neduos, bet pasiūlė A.Zuokui, jei jis iš tikrųjų nori atpiginti šilumą, keliuose daugiausiai už šilumą mokančiuose namuose atkurti radiatorių išdėstymą iki projektinio, nupjaunant pasistatytus papildomai. Tai sumažintų šildymo išlaidas bemaž trečdaliu. Bet negirdėti, kad meras imtųsi tokios iniciatyvos.

Kas nusvers – Abonento kupra ar energija
Zuokui Trečiajam jo “abonentinė” biografija – tarsi kupra. Jis dievažijasi depolitizuosiantis savivaldybės įmones, bet “darbiečiai”, pasijutę nuskriausti, atvirai atskleidė įmonių dalybų schemą. Tačiau net iš tokios, atrodė, koaliciją į griūtį vedančios situacijos A.Zuokas sugebėjo išeiti ne tik suvaldęs “darbiečius”, bet dar ir pagausinęs koaliciją.
Vis dėlto koks šiandien būtų Vilnius be dviejų ankstesnių A.Zuoko kadencijų? Taip, bepig merui girtis laimėjimais, kai ekonomika zenite, o didžiuliai darbai daromi lendant į skolas. Tačiau daug skolinosi ir kiti sostinės (ir ne tik) merai. “Kai A.Zuokas nebuvo meras, atsirado sąstingis. Dabar – bent taip atrodo – kažkas juda, ir tai teikia vilties, uždega kitus žmones. Deja, vėl pradeda lįsti atidirbinėjimas verslo grupėms. Bet vilniečiams labai svarbu, kad būtų išasfaltuotos gatvės, atpigtų šiluma. Skaičiuojant A.Zuoko blogųjų ir gerųjų savybių balansą, bent man blogus prisiminimus nusveria jo gyvybingumas”, – vertina vilnietis mokslo darbuotojas V.Daugirdas.

Kaune – valdžios ledkalnis, Klaipėdoje – tęstinumas
Laikinoji sostinė visą Lietuvą nustebino, kai meru tapo Rimantas Mikaitis, Liberalų sąjūdžio, Kaune laimėjusio tik tris mandatus iš 41-o, atstovas. Tai panašu į sandorį, prisiimant formalaus vadovo poziciją. Kauniečiai šaiposi, kad dabar savivaldybė – kaip “uabas”: visi pasidaliję valdžios tiek, kiek turi akcijų, o savivaldybės administracija niaujasi besigviešdama kuo daugiau įtakos.
Ačiūdie, Kauno sporto arena, kad ir vėluojant, iki Europos krepšinio čempionato baigta, pradėtas amžiaus gatvių remontas. Bet tai dar ankstesnės kadencijos savivaldybės sprendimų tąsa. Apsnūdimo laikinojoje sostinėje drumstėjas architektas Audrys Karalius naują merą vertina taip: “Ramus, tylus žmogus. Jokių jo pažadų negirdėjau, ryškių darbų nematyti. Gal jų ir neįmanoma taip greitai nuveikti, tačiau nematau nė požymių. Jei Kauno valdžią prilygintume Nemunu plaukiančiam ledkalniukui, tai jo viršūnėlė matoma, bet kas slepiasi po vandeniu, ir yra tikroji valdžia, kuri ir reguliuoja plaukimo kryptį.”
O Klaipėdos meras, taip pat liberalsąjūdininkas Vytautas Grubliauskas iš pirmo žvilgsnio labiau primena miesto ceremonmeisterį – tai trimitą kur papučia, tai kokią juostelę perkerpa. Tačiau Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Saulius Šiliauskas tikina, kad tai tik išorinis vaizdas. “Jūros šventė, džiazo festivalis, regata, krepšinio arenos atidarymas – meras čia negalėjo nebūti matomas. Bet jis tikrai ne tik reprezentacinė figūra. Jis pakankamai kompetentingai dirba, turi sumanymų, tęsia pradėtus darbus, negirdėjau, kad būtų įsipainiojęs į interesų konfliktą, neapsijuokė kaip Kauno ir Vilniaus merai, po poros mėnesių darbo puolę atostogauti. Žodžiu, ne revoliucija, bet tikrai ne stagnacija”, – vertina S.Šiliauskas.
Beje, eksmero Rimanto Taraškevičiaus liberalcentristai dabar valdančiojoje daugumoje, nors ankstesnės kadencijos laikotarpiu Liberalų sąjūdis buvo opozicijoje. Tad, priešingai nei Vilniuje ir Kaune, Klaipėdoje koncentruojamasi darbams dirbti, o ne vidinėms intrigoms regzti.
Vis dėlto, politologo, ISM dėstytojo dr. Vincento Vobolevičiaus manymu, po rinkimų daugumoje savivaldybių gyvenimas eina savo vaga, tęsiami pradėti darbai. O įspūdis, kad nieko nevyksta, – tik optinė apgaulė po rinkimų karštinės. Tiesiog po rinkimų viskas nutyla, nes reklama daug kainuoja. Bet, politologo pastebėjimu, ten, kur stipriai keitėsi valdančioji dauguma, gali būti permainų, nes artėjant Seimo rinkimams nauji valdantieji sieks inkorporuoti savo žmones į svarbias pozicijas savivaldybių kontroliuojamose įstaigose, kurios – pinigų karvės rinkimams. Taigi vilniečiams ir kauniečiams permainos valdžioje gali duoti dividendų tik po to, kai didžiąją jų dalį tarpusavyje išsidalys nauji valdantieji.

Politologas dr.V.Vobolevičius: “Kur stipriai keitėsi valdančioji dauguma, siekiama inkorporuoti savus žmones į savivaldybių įmones, nes jos – pinigų karvės Seimo rinkimams.”