Pernai būsto paskola labai didele našta tapo jau 39 proc. ją paėmusių namų ūkių.

Šiemet Europos Sąjungos statistikos agentūros “Eurostat” nupieštas vidutinio lietuvio namų vaizdas kitų europiečių kontekste atrodo liūdnai. Su didelėmis būsto problemomis Lietuvoje susiduria daugiau nei penktadalis gyventojų. Tos problemos – tai perpildytas būstas (tokių Lietuvoje – daugiau nei pusė), kurio gyventojams aktualios dar ir tokios bėdos, kaip varvantis stogas, būstas per tamsus arba viduje nėra tualeto, vonios ar dušo ir kt. Nors yra ir tokių, kuriems dar blogiau (Latvijoje su šiomis problemomis susiduria beveik ketvirtadalis, Lenkijoje – daugiau nei ketvirtadalis, o Bulgarijoje – net trečdalis gyventojų), vis dėlto tai neguodžia.

Iš esmės bėgant metams padėtis šalyje keičiasi nedaug, o papildomų problemų netgi daugėja. Būsto išlaikymas, neperdedant, brangsta jau beveik ne dienomis, o valandomis. Na, o spręsti problemas bandome skolintais pinigais, tad Lietuvos namų ūkių įsiskolinimo finansinėms institucijoms ir paslaugas teikiančioms bendrovėms rodikliai nesunkiai nutildytų ir patį didžiausią optimistą.

Naujausio “Swedbank” užsakymu bendrovės “TNS Gallup” atlikto finansų monitoringo duomenimis, skolų debesis šiuo metu yra pakibęs daugiau nei virš ketvirtadalio (26 proc.) namų ūkių. Į šį skaičių patenka tie, kurie naudojasi lizingo paslaugomis, turi kokią nors paskolą, yra įsigiję prekių išsimokėtinai arba išnaudoję kreditinės kortelės limitą. O kur dar skolos už įvairias paslaugas, negrąžinta draugų, tėvų ar kaimynų parama. Taigi tikrasis lietuvių įsiskolinimo mastas gali būti kur kas didesnis.

Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos duomenimis, būsto paskola 2009-aisiais labai didele našta tapo jau 39 proc. ją paėmusių (tokių yra 11 proc.) namų ūkių. Tokių, kurių turima būsto paskola visai neslegia, iš penktadalio, buvusio 2008-aisiais, pernai beliko tik 11 proc.

Tikriausiai nė vienas nesitikėjo, kad jo svajonės turėti nuosavą būstą įgyvendinimas virs našta. Tai suprantama, nes niekas nelaukė taip smarkiai žmonių kišenes ištuštinusios krizės. Tačiau kad ir kaip būtų, ji praskleidė gražaus gyvenimo šydą ir parodė silpnąsias mūsų vietas, ir už tai sunkmečiui turėtume būti bent šiek tiek dėkingi.
Atkreiptinas dėmesys, kad lietuviai pirmauja Europoje pagal turinčiųjų nuosavą būstą skaičių. Tačiau paskolas gerais laikais ėmėme ne tik būstui – kas šeštas namų ūkis turi paskolą ar yra įsiskolinęs už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas paslaugas. Žinoma, skolinimasis pats savaime nėra blogis, tačiau tokį sprendimą reikia labai gerai pasverti.
Nesunku įsivaizduoti, kokia nemaloni šių metų pradžia ir 7,1 proc. per sausį padidėjusios išlaidos būstui, mokesčiams už vandenį, elektrą, dujas ir kitą kurą buvo tiems, kurie ir taip vos suduria galą su galu. 2009 m. spalį atliktos “Spinter tyrimų” apklausos duomenimis, laisvų pinigų po būtinųjų išlaidų neliko net 50,4 proc. Lietuvos gyventojų. Tokiu atveju nebestebina net ir kreditų biuro “Creditinfo” žinios apie tai, kad Lietuvos gyventojai vien komunalinių paslaugų įmonėms vasario pradžioje buvo skolingi beveik 6 mln. Lt, telekomunikacijų bendrovėms – 64 mln. Lt, o bendri pradelsti gyventojų įsiskolinimai pasiekė 1,3 mlrd. Lt.

Statistikos daug, tačiau nepamirškime, kad už jos – tikri tikrų šeimų gyvenimai. Šeimų, iš kurių kas penkta šią šaltą žiemą vėlavo apmokėti sąskaitas už šildymą. Šeimų, kurių didžiausias skausmas – kaip išsaugoti taip ilgai svajotą ir su tokia meile, nors ir neįvertinus garantijų, kurtą būstą.

Šiandien matome tą situaciją, nuo kurios turime atsispirti ir žengti į priekį. Emocijos yra menkas patarėjas priimant finansinius sprendimus, darančius įtaką, pavyzdžiui, keturiasdešimčiai mūsų gyvenimo metų. Tikėkimės, kad mūsų pačių patirtis išmokys mus racionalumo ir kritiškumo tvarkant savo finansus bei planuojant ateitį. Gal tuomet ir stojančiųjų į eiles dėl socialinio būsto bus mažiau.