2010-iesiems artėjant prie finišo linijos, pramonės ir prekybos sektorių veiklos rezultatai įgauna vis daugiau svarbos. Šie sektoriai buvo ir išlieka pagrindiniai ne finansinės verslo veiklos BVP donorai, o jų sukurta pridėtinė vertė palyginamosiomis kainomis pastaruosius kelerius metus sudarė beveik 40 proc. visos Lietuvoje sukurtos pridėtines vertės. Pramonės ir prekybos sektorių pajamos tradiciškai sudaro apie 70 proc. visų sektorių, išskyrus ne finansinę veiklą, generuojamų pajamų. Ar išlaikys ir pateisins pramonės bei prekybos sektoriai savo statusą šiemet?

Remiantis Statistikos departamento paskelbtais finansiniais duomenimis, pirmąjį 2010 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pramonės sektoriaus pajamos didėjo beveik 20 proc. Tai vienas didžiausių teigiamų pokyčių, didesnis užfiksuotas tik transporto sektoriuje. Prekybos sektoriaus duomenys kuklesni ir minėtu laikotarpiu rodo neigiamą 3 proc. pajamų pokytį. Panašūs neigiami apyvartų pokyčiai fiksuoti ir komunalinių paslaugų, paslaugų bei nekilnojamojo turto srityse.

Pelningų įmonių dalis per pirmąjį 2010 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pramonės ir prekybos sektoriuose padidėjo 20 proc., tačiau pelningumo rodikliai išliko nepakitę. Vis dėlto džiugina tai, kad pagerėjo atsargų, gautinų ir mokėtinų sumų apyvartumo rodikliai. Įsiskolinimo santykio rodikliai pirmąjį šių metų pusmetį pajudėjo žemyn teigiama trajektorija. Tai rodo, kad įmonės daugiau finansavo veiklą savo turtu, mažiau pasitelkdamos skolintų lėšų.

Šiemet, kaip ir pernai, pramonės ir prekybos sektorių pradelstos skolos, kaip rodo kreditų biuro “Creditinfo” duomenys, vidutiniškai sudarė 14 proc. visų verslo skolų portfelio, šiuo metu siekiančio 4 mlrd. Lt. Prekybos sektoriaus pradelstos skolos, palyginti su 2009 m., šiemet didėjo beveik 60 proc., o pramonės sektoriuje jau stabilizavosi ir užfiksuotas net neigiamas 4 proc. pradelstų skolų pokytis. Iš 28 tūkst. šiuose sektoriuose veikiančių įmonių kas trečia turėjo blogų skolų, o vidutinis vienos tokios skolos dydis siekė 40 tūkst. Lt. Bendras šalies įmonių, turinčių pradelstų skolų, skaičius siekia 30 tūkst. įmonių, kurių vidutinė įskola siekė 53 tūkst. Lt.

Pramonės ir prekybos sektoriuose įregistruojamų turto areštų santykis išliko nepakitęs – tiek pernai, tiek šiemet šiuose sektoriuose įregistruojama 20 proc. visų turto areštų. Šie sektoriai išsiskiria sparčiausiai mažėjančiomis įregistruojamų turto areštų apimtimis.

Bankroto departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių užfiksuota beveik 50 proc. mažiau bankroto atvejų nei 2009 m., kai įregistruota beveik 2 tūkst. atvejų. Pramonės ir prekybos sektoriai, palyginti su kitomis verslo veiklos sferomis, pasižymi labiausiai sumažėjusiu bankrotų skaičiumi.

“Creditinfo” skaičiavimais, pagal vėlavimo atsiskaityti riziką daugiau nei pusė pramonės ir prekybos sektorių įmonių priskiriamos prie mažos ir vidutinės rizikos. Ketvirtadalis minėtų sektorių įmonių priskiriamos prie didesnės rizikos įmonių. Penktadalis prekybos ir pramonės sektoriuose veikiančių įmonių šiuo metu turi neįvykdytų įsipareigojimų ar kitų neigiamų mokumo faktų. Panašus įmonių pasiskirstymas pagal minėtus vėlavimo atsiskaityti rizikos segmentus būdingas tik komunalinių paslaugų, žemės ūkio ir paslaugų sferose veikiančioms įmonėms. Palyginti su išvardytais sektoriais, pramonės įmonių pasiskirstymas pagal vėlavimo riziką yra geriausias – didžioji įmonių dalis telkiasi mažos ir vidutinės rizikos segmente, o tik penktadalis įmonių yra nemokios. Blogiausia padėtis – nekilnojamojo turto ir statybos, viešbučių ir restoranų srityse veikiančių įmonių.

Palyginę visus minėtus rodiklius matome, kad pramonės sektorius yra neginčijamai vienas sėkmingiausių ir turi gana geras perspektyvas išlaikyti donoro vardą. Daugelis pramonės įmonių orientuotos į eksporto rinkas, o tai padeda šiam sektoriui ir toliau sėkmingai plėtotis.

Prastesnės prognozės tenka prekybos sektoriui, kuris jau antrus metus kenčia nuo vis dar silpnos vidaus paklausos. Nors mažmeninės prekybos segmentas jau kelis mėnesius iš eilės rodo apyvartų didėjimą ir pasitikėjimo rodiklis pasiekė teigiamą trajektoriją, tačiau esamas nedarbo lygis bei sumažėjusios gyventojų disponuojamos lėšos apsunkins sėkmingą šių metų finišą.