Keliasdešimt milijardų JAV dolerių pasirengimui ir 100 mln. svečių – “Expo 2010″ priglaudęs Šanchajus nė nebando slėpti ambicijų tapti geriausiu pasaulio miestu.

Oficiali dabar Šanchajuje (Kinija) vykstančios ir iki spalio 31 d. truksiančios pasaulinės parodos “Expo 2010″ tema – “Geresnis miestas, geresnis gyvenimas”. Iš šio devyniolikos milijonų gyventojų ribą jau peržengusio megapolio laukta netikėtumų, bet ne tiek: pasirengimo parodai mastai nustebino net ir daug mačiusius – regis, Šanchajus pretenduoja į geriausio miesto vardą.

Rekordinė “Expo” paroda

Viliamasi, kad per visus šešis mėnesius parodą “Expo 2010″ aplankys beveik 100 mln. žmonių. Jie turėtų išvysti įspūdingų reginių ir pasikeitusį Šanchajaus veidą – juk kinai tam išleido daugiau nei 46 mlrd. JAV dolerių (per 130 mlrd. Lt): atsirado naujas oro uosto terminalas, daugybė didžiulių naujų transporto mazgų, beveik pustrečio šimto kilometrų naujų metro linijų, iš naujo įrengtas, nuo senų dokų ir pramonės infrastruktūros išvaduotas uosto rajonas.

Tai tik keli objektai, kuriais giriasi rekordinę pasaulinę parodą “Expo 2010″ surengęs Šanchajus. Šiam didmiesčiui paroda, regis, tapo dar vienu įrankiu varžybose dėl galingiausio ir įspūdingiausio pasaulio miesto vardo. Iškart po šokančiais fontanais, lazerių šviesomis ir gausybe fejerverkų pliūpsnių nuskambėjusio parodos atidarymo Kinijos prezidentas Hu Jintao patikino: “Pasaulis išvys nuostabiai gražią, sėkmingą ir nepamirštamą parodą”.

Atrodo, šio pažado bent kol kas sekasi laikytis. Taip pat susidaro įspūdis, kad Pekinas su savo įspūdingomis 2008 m. vasaros olimpinėmis žaidynėmis liko kažkur toli už nugaros. Dabar kinai galybę kuria iš Šanchajaus: jų siekis – iki kito dešimtmečio pabaigos paversti šį miestą pasaulio finansų centru, taip pat  tarptautinės laivybos ir logistikos centru. O paroda “Expo 2010″, kinų vertinimu, – kuo puikiausia priemonė siekti tokių tikslų.

Paroda – varžybų aikštelė

Pastaruoju metu skeptiškai tokias parodas vertinę amerikiečiai šiemet sunerimo. Viskas buvo puiku 1939 ar 1964 metais, kai savo pranašumą “Expo” paroda pademonstravo Niujorkas. Tačiau kai dabar su milijardinėmis investicijomis ir didelėmis ambicijomis spurtavo Šanchajus, amerikiečiai sukluso. Ką tai reiškia JAV megapoliams?

Priminsime, kad Šanchajus pasiekė didžiulių laimėjimų investuodamas į miesto infrastruktūrą. Vien per 2001–2006 m. į statybas mieste investuota per 179 mlrd. Lt. Šis Šanchajaus infrastruktūros progresas smarkiai padidino miesto patrauklumą investuotojų akyse, atvėrė miestą pasauliui ir gerokai pakėlė jo vertę.

Amerikiečiai šių permainų negalėjo ignoruoti: JAV anksčiau tokiose parodose ir panašiuose renginiuose nedalyvaudavo, bet šiemet nebegalėjo numoti ranka į kinų pasiūlymą. Parodos šeimininkai aiškiai išdėstė savo poziciją: bet kurios šalies atsisakymas dalyvauti parodoje “Expo 2010″ gali būti nesuprastas ir atitinkamai įvertintas, o pinigai – ne bėda. Kinija nuo pat pradžių buvo pasirengusi kompensuoti neturtingųjų šalių dalyvavimo “Expo 2010″ išlaidas. Taigi dalyvavimas tapo tarsi privalomas, ir tai davė savo rezultatų.

“Expo 2010″ parodoje paviljonus atidarė 192 valstybės ir pusšimtis įvairių organizacijų. Šios skirtingų šalių salelės parodoje stebina valstybių užmojais ir primena apie aršią kovą dėl pripažinimo. Kinija čia, žinoma, ir vėl pasistengė niekam nenusileisti.

Naujo bendravimo pradžia?

Visos “Expo 2010″ parodos širdis – Kinijos paviljonas “Rytų karūna”. Tai tradicinės kinų architektūros ir dizaino elementais išpuoštas masyvus 60 m aukščio statinys, apsuptas daugybės mažesnių, pagal žemynus ir regionus sugrupuotų paviljonų. Kiekvienas jų demonstruoja ne tik konkrečios šalies išskirtinumą, bet ir vietą pasaulio žemėlapyje. Politika čia akivaizdi: JAV ir Japonijos paviljonai nugrūsti į tolimiausius parodos aikštės kampus – kaip įmanoma toliau nuo Kinijos paviljono.

Kad ir kokie būtų užkulisiai ir politiniai žaidimai, kalbos vis tiek išlieka labai draugiškos. Štai parodos viešųjų ryšių ir reklamos vadovas Xu Wei įsitikinęs, kad ši paroda leis kinams kur kas geriau suprasti kitas šalis, o šių piliečiams – geriau suprasti kinus. Pavyzdžiui, JAV paviljonas esą turėtų pasitarnauti kaip vieta, kurioje amerikiečiai ir kinai galėtų pradėti naują, geresnių santykių etapą.

Jei ne susikalbėjimą su amerikiečiais pagerinti norėdami, tai bent smalsumo iš arčiau susipažinti su amerikietiškąja kultūra skatinami kinai JAV paviljoną, kuris yra vienas didžiausių parodoje, lanko itin dažnai. Praėjus porai savaičių nuo parodos atidarymo amerikiečių delegacija jau džiaugėsi rekordiniais lankytojų srautais. Per tą laiką šalies paviljoną aplankė apie pusę milijono lankytojų. JAV atstovai planavo, kad per visus šešis parodos mėnesius apsilankys apie 6 mln. svečių, taigi pirmieji rezultatai leidžia tikėtis, jog lūkesčiai bus viršyti.

Brangūs ir dar brangesni paviljonai

Nieko nuostabaus – dar tik prasidėjusi ir per 17 pirmųjų dienų daugiau nei 3 mln. lankytojų sulaukusi Šanchajuje vykstanti “Expo” paroda jau dabar vadinama rekordine. Įvairiomis prasmėmis. Rekordines sumas į parodoje įrengtus paviljonus investavo ir didžioji dalis joje dalyvaujančių valstybių – rodos, kuo labiau savo ambicijomis nustebinti parodos lankytojus tapo taip pat svarbu, kaip svarbu, kad parodoje pasirodytų aukščiausi valstybių pareigūnai.

“Paroda “Expo” jau tapo žaidėja tos pačios lygos kaip olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatas”, – įsitikinęs Dietmaras Schmitzas, Vokietijos paviljono generalinis komisaras. Vokietija šioje lygoje prisistato su 76 mln. JAV dolerių (180 mln. Lt) kainavusiu paviljonu, kurio lankytojai turės galimybę aplankyti 13-oje skirtingų salių su 13 visiškai skirtingų ekspozicijų ir pasivaišinti tradiciniais vokiškais patiekalais.

Daugmaž tiek pat kainavo ir iš pirmo žvilgsnio ne pernelyg sudėtingų lengvųjų konstrukcijų Prancūzijos paviljonas. Vis dėlto pirmas žvilgsnis apgaulingas – neabejojama, kad prancūzų kūrinys patenka tarp didžiausių ir įspūdingiausių parodos paviljonų.

Tiesa, savo mastais, rodos, niekam nepavyko pralenkti Saudo Arabijos, į savo kosminį laivą primenantį ir palmėmis bei 1600 kv. m kino ekranu išsiskiriantį paviljoną investavusios apie 146 mln. JAV dolerių (410 mln. Lt).

Na, o Lietuvos paviljonas, matuojant investuotų lėšų suma, bent 41 kartą kuklesnis. Jam įrengti ir populiarinti iš viso skirta apie 10 mln. Lt.

Pasaulinėje “Expo” parodoje dalyvaujanti jau dešimtą kartą, Lietuva šiemet savo paviljono simboliu pasirinko oro balioną. Parodos svečiai kviečiami leistis į įsimintiną skrydį per Lietuvą, kurioje modernūs pastatai, atspindintys miestų pažangą, įsilieja į senosios architektūros pastatų ansamblį.

Taip pat parodoje eksponuojama “Stebuklo” plytelė iš Katedros aikštės ir menininko Vytauto Karčiausko dinaminė skulptūra “Aš galiu”. Paviljono svečiai gali išbandyti savo rankos taiklumą krepšinio aikštelėje, susipažinti su kitąmet Lietuvoje vyksiančiu Europos krepšinio čempionatu, gauti įvairios informacijos apie Lietuvą specialiai tam įrengtose informaciniuose terminaluose.

Tikimasi, kad Lietuvos paviljoną per pusmetį aplankys apie 3–4 mln. žmonių.