Statistikos departamentas paskelbė, kad šių metų pradžioje verslo pajamas gavo 64 tūkst. įmonių  ir  124 tūkst. fizinių asmenų, o  įsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio rinkikais ir mokėtojais buvo tik 70 tūkst.

Kiti – 118 tūkst. nerinko iš pirkėjų ir nemokėjo PVM, nes pasinaudojo lengvata – nemokėti šio mokesčio, jeigu pajamos mažesnės nei 100 tūkst. Lt per metus. Štai dėl ko  priešinasi kasos aparatams turguose, nes pasunkės sąlygos rodyti mažesnes pajamas, t.y. jas slėpti.
Atrodo, nerenkančių PVM  iš pirkėjų asmenų prekių ir paslaugų kainos turėtų būti penktadaliu mažesnės už renkančių asmenų.  Tačiau taip nėra. Štai šiuo metu MAXIMA parduoda kiniškus žieminius batus už 30 Lt, kurių penktadalis – 6 Lt yra PVM ir sumokamas valstybės biudžetui. Tie patys kiniški batai Gariūnų turguje parduodami už 28 Lt. Bet turgaus prekeiviai penktadalį kainos neperveda biudžetui, o pasilieka sau.  Taigi dėl iki šimto tūkst. Lt pajamų neapmokestinimo PVM, valstybė praranda apie  2,5 mlrd. litų pajamų per metus. Ši lengvata yra net didesnė už nustatytas lengvatas vaistams, knygoms ir šiluminei energijai.
Neapmokestinama PVM suma Lietuvoje yra didžiausia Europos Sąjungoje. Latvijoje ir Estijoje 3 kartus mažesnė.  Valdžia panoro šią lengvatą dar padidinti 1,5 karto,  iki 155 tūkst. Lt.  Taigi sumažės ne tik PVM mokėtojų skaičius, bet ir šis mokestis.
Sunku suprasti valdžios veiksmus, kai versdama statyti kasos aparatus, siekia padidinti biudžeto pajamas, o, didindama neapmokestinamų PVM pajamų sumą, mažina biudžeto pajamas.  Ar per maža 2,5 mlrd. PVM lengvata?