Paskutinį kartą dosniai atseikėtus ES milijardus bus siekiama paversti pridėtinę vertę kuriančiomis investicijomis.

Aušra Pocienė

Pamirškime žodžius „ES parama“. Dabar investuosime ir sieksime kuo didesnės pridėtinės vertės. Taip apie Lietuvos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą sako Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė.

Iš tiesų, net programos pavadinime vietoj iki šiol įprasto žodžio „parama“ vartojamas žodis „investicijos“. Prie to dar reikės priprasti, nes dešimt metų, pradedant pirmuoju finansavimo laikotarpiu 2004-aisiais, vyko ES paramos įsisavinimas, nelabai rūpinantis, ar panaudoti pinigai kuria darbo vietas, generuoja pajamas, yra ekonomiškai efektyvūs.

Dešimt prioritetinių sričių

Ar tai neliks tik žodžiai pavadinime, parodys laikas, kai vėl maždaug po šešerių metų skaičiuosime ir vertinsime jau trečiojo ES finansavimo laikotarpio rezultatus. Kol kas nėra aišku, ar tai nebus paskutinės Lietuvai skirtos ES fondų investicijos, bet tokių dosnių tikrai nebus.

„Kadangi šiuo metu visos, net ir labiausiai išsivysčiusios ES valstybės narės gauna ES sanglaudos politikos fondų lėšas, tikėtina, kad Lietuva ir po 2020-ųjų galės į jas pretenduoti. Tik, atsižvelgiant į vis sudėtingesnes derybas dėl daugiametės finansinės perspektyvos, šalių narių norus mažinti ES biudžetą, taip pat į tai, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui jau pasiekė 73 proc. ES vidurkio (2013 m. duomenimis), tikėtina, jog lėšos bus gerokai mažesnės“, – pripažįsta L.Maskaliovienė.

Dabar pagal patvirtintą programą, kuri apima Europos regioninės plėtros, Europos socialinio ir Sanglaudos fondų investicijas, 2014–2020 metams Lietuvai skirta 6,709 mlrd. eurų (beveik 23,2 mlrd. Lt) ES lėšų. Panašiai kaip ir 2007–2014 m. laikotarpiu, kai buvo skirta 6,775  mlrd. eurų, arba 23,4 mlrd. Lt.

Iš Europos regioninės plėtros fondo skirta 3,501 mlrd. eurų, iš Sanglaudos fondo – 2,049 mlrd. eurų, iš Europos socialinio fondo – 1,127 mlrd. eurų, dar 31,8 mln. eurų numatyta pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą.

Pasak L.Maskaliovienės, dabar investicijos koncentruojamos į ribotą skaičių prioritetų. Reikšminga investicijų dalis bus skirta toms sritims, kurios svarbios tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu: moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, informacinių technologijų plėtrai, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimui, energijos naudojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo skatinimui, užimtumo didinimui ir socialinės atskirties bei skurdo mažinimui.

„Noriu pabrėžti, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ypač svarbi orientacija į rezultatus ir susitelkimas ties svarbiausiais šaliai kylančiais iššūkiais. Partnerystės sutartyje pateiktas teminių tikslų pasirinkimo pagrindimas ir išankstinio vertinimo metu atlikta poreikių bei iššūkių analizė parodė, kad pagrįstai pasirinkti visi prioritetai. Nustatyti plėtros poreikiai ir iššūkiai daugiausia remiasi Nacionalinėje reformų darbotvarkėje nustatytais nacionaliniais strategijos „Europa 2020“ siekiais, 2013 m. ES Tarybos rekomendacijomis Lietuvai, 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos tikslais ir uždaviniais“, – sako L.Maskaliovienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.