"Scanpix" nuotr.

“Veido” diskusija: Ar reikėtų drausti reorganizuoti partiją, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas?

TAIP

Arvydas Anušauskas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Palaikau siūlymą, kad partijoms, kurioms jau pradėti ikiteisminiai tyrimai, būtų uždrausta reorganizuotis ir taip išvengti atsakomybės. Vis dėlto nieko keista ir tai, kad buvo atmestas Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymas partijoms ir bėdų su teisėsaugos institucijomis turinčioms organizacijoms uždrausti reorganizuotis ir taip išvengti atsakomybės.

Šiandien bent dvi valdančiosios partijos iki alkūnių įklimpusios į įvairius skandalus ir tikėtis, kad jos savo balsais palaikys įstatymo, kuris joms gali pakenkti, projektą, beprasmiška. Balsavimo baigtis buvo nulemta dar prieš jam prasidedant.

Jei kalbėtume apie Vakarų patirtį, neteko girdėti, kad partijoms būtų pareikšti įtarimai ir jos įstatymo tvarka naikinamos dėl lyderių padarytų nusikaltimų. Toje pačioje Italijoje, kai prasidėjo gana skandalingos korupcijos bylos, pačios partijos mėgino skalbti mundurą. Jos keitė pavadinimus, mėgino taip atsiriboti nuo skandalingų bylų, tačiau tai nepadėjo. Daliai politinių judėjimų teko pasitraukti iš politinės arenos. Teisinių priemonių, kad susikompromitavę judėjimai trauktųsi, tiesiog nereikėjo.

Bent dvi valdančiosios partijos iki alkūnių įklimpusios į įvairius skandalus ir tikėtis, kad jos savo balsais palaikys įstatymo, kuris joms gali pakenkti, projektą, beprasmiška.

Vis dėlto tai, kas vyko Vakaruose ir pas mus, buvo skirtingi dalykai. Ten korupcija buvo kaltinami atskiri politikai, kurie dirbo savo asmeninei naudai. Lietuvoje pinigai buvo imami būtent partijų, kaip organizacijų, naudai, o pačius politinius judėjimus jų lyderiai valdė taip pat kaip asmenines uždarąsias akcines bendroves.

Jei kalbėtume apie ateitį, net jei Prezidentė pataisys šį įstatymo projektą ir grąžins jį Seimui, šią kadenciją teisės aktas vargu ar bus priimtas. Artėja rinkimai, ir parlamentarai priiminės tik antraeilius įstatymus.

NE

Petras Gražulis

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas

Aš prieš tokias Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateikto įstatymo pataisas, nes dėl vieno ar kelių žmonių prasižengimų nukentėtų organizacija, kurioje tūkstančiai niekuo dėtų narių. Tai gali būti panaudota ir kaip įrankis kovojant su konkurentais.

Negalime sulyginti politinio judėjimo, kuriame tūkstančiai žmonių, ir paprastos uždarosios akcinės bendrovės, turinčios tik kelis akcininkus. Be to, pastarieji, priešingai nei politiniai lyderiai, dažnai tiesiogiai dalyvauja įmonės veikloje.

Be to, Prezidentės siūlymas nėra civilizuotas sprendimas, nes partija yra organizacija, ne gyvas organizmas, kuris gali nusikalsti ar suklysti. Remdamiesi šia logika turėtume uždrausti ir Katalikų bažnyčią, nes istorijoje buvo momentų, kai ji elgėsi netinkamai. Netgi dabar pasitaiko, kad kriminalinius nusikaltimus padaro kunigai.

Žiūrint iš kitos pusės, taip pat nesuprantu selektyvumo. Pavyzdžiui, nors teisėsaugos institucijos turėjo pretenzijų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iždininkui, niekas nekalbėjo apie šios organizacijos panaikinimą ar nubaudimą. Jiems nereikėjo ir reorganizacijos.

Toliau sekant šia Prezidentės logika, jei nusikalsta valstybės tarnautojas, reikia iš karto uždaryti tą įstaigą, kurioje jis dirbo.

Vakaruose taip pat nėra tokių teisės aktų. Niekas nekalbėjo apie politinių partijų naikinimą, kai prokurorai dėl įtarimų korupcija iškėlė bylas Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy, Italijos premjerui Silvio Berlusconi. Tada nebuvo siūloma naikinti jų vadovaujamų partijų.

Toliau sekant šia Prezidentės logika, jei nusikalsta valstybės tarnautojas, reikia iš karto uždaryti tą įstaigą, kurioje jis dirbo.

Aš pats galvoju parengti įstatymo projektą ir pateikti Seimui, kad jei kuris nors Seimo narys pripažįstamas padaręs nusikaltimą, parlamentas paleidžiamas ir valdžią perima Prezidentė D.Grybauskaitė. Galbūt skamba drastiškai, tačiau kartais manau, kad gyvename nevisiškai teisinėje valstybėje.