"Veido" archyvas

Paskutinę liepos dieną Karaliaučiuje vykę opozicijos protestai milicijos buvo išvaikyti bene agresyviausiai per pastaruosius keletą metų

Kremliaus grietinėlė sunerimusi: šalyje lyg odos išbėrimas plinta nepatenkintųjų valdžia bruzdėjimai, vis dažniau prasiveržiantys ne tik taikiais, bet jau ir nesankcionuotais bei nežabotais protestais.

Viena bėda – ne bėda. Ne veltui ši patarlė rusiška. Iš galvos nei premjerui Vladimirui Putinui, nei prezidentui Dmitrijui Medvedevui dar neišėjo balandžio–birželio mėnesiais Tolimųjų Rytų Primorės krašte prieš valdžią sukilę vietos partizanai, vadinamieji miško broliai, kuriuos išvaikyti, suimti ar išžudyti gal ir pavyko, bet labai didele kaina – sulaukus partizanus palaikančių paprastų gyventojų įniršio ir protestų. Protestų, nukreiptų ne tik prieš tokias valdžios represijas, bet ir prieš valdžią apskritai.

Ir nors Primorėje šis gyventojų įtūžis bent laikinai apmalšintas, jis lyg virusas plinta po visą šalį, versdamas Vladimirą ir Dmitrijų griebtis už galvos, policiją – ginklų, o Vakarų analitikus – spėliojimų, ar tai, kas vyksta Rusijoje, nėra “aksominės” revoliucijos preliudija.

Mat įvairiose Rusijos vietose prasideda ne tik žodiniai protestai, bet jau ir ginkluotas pasipriešinimas režimui. Štai Permės krašte birželį įvyko išpuolis prieš miliciją, kuri iš esmės yra tiesioginis Kremliaus pirštas regionuose: susprogdintas tarnybinis vietos milicininkų automobilis, vienas milicijos pareigūnas žuvo, o dar du netoliese buvę jo kolegos apšaudyti iš automatų ir sužeisti. Po kelių dienų gretimame rajone sužeisti du milicijos pareigūnai, sudegintas jų automobilis. Liepos pradžioje Baškirijoje vienas milicijos pareigūnas nušautas, kitas sužeistas.

Beje, manoma, kad šiuos išpuolius įvykdžiusi Baškirijos grupuotė palaiko ryšius su Sibiro Surguto mieste bei Dagestane esančiais ginkluoto pogrindžio centrais.

Ką jau kalbėti apie Chimkų gyventojų įtūžį, prasiveržusį liepos pabaigoje. “Bej putinistov, spasaj Rosiju” (mušk putinistus, gelbėk Rusiją), – nešina plakatais su tokiais užrašais, kelių šimtų žmonių minia užėmė Chimkų miesto administracijos pastatą ir pareikalavo sustabdyti Chimkų miško, per kurį tiesiamas naujas kelias, kirtimą. Apšaudę ir akmenimis apmėtę pastatą, protestuotojai žaibiškai išsiskirstė, palikdami valdžiai nemalonų kartėlį: ji įsitikino, kad viešai deklaruojama gyventojų meilė V.Putinui ir D.Medvedevui nėra tokia jau besąlygiška ir visuotinė.

Juolab kad vos po poros dienų Maskvoje ir Peterburge ir vėl vyko dabar jau tradicinėmis vadinamos opozicijos akcijos – “Nesutinkančiųjų maršai”.

Tik aktyvistai čia, priešingai nei Chimkuose, neburnojo – jie tyliai laikė plakatus su skaičiumi 31, žyminčiu konstitucijos straipsnį, suteikiantį teisę į taikius susirinkimus.

Muša, bet myli?

Svarbiausias dabar keliamas klausimas – ar šis žemės svyravimas po valdžios kojomis gali virsti revoliucija, kad ir nuosaikia. O gal ji jau prasidėjo?

Viena vertus, valdžios ranka, kaip ir pridera Rusijoje, kieta. Liepos mėnesį Rusijos prezidentas D.Medvedevas viešai pasisakė už naują įstatymą, kuriuo Federalinio saugumo tarnybai ir milicijai suteikiama dar daugiau įgaliojimų.

Pavyzdžiui, pareigūnai nuo šiol gali nevaržomai sustabdyti ir apieškoti žmones bei sulaikyti juos kelioms valandoms vien tik dokumentams patikrinti, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, numatytos Rusijos konstitucijoje. Be to, pareigūnams leidžiama be orderio įeiti į privačius namus.

Maskvos “Carnegie” centro atstovė Maša Lipman teigia, jog tai aiškiai rodo vyriausybės nerimą, kad opozicijos judėjimas gali sustiprėti. Tačiau nerimą išduoda ne tik vis stiprinama valdžios struktūrų įtaka, bet ir vis dažniau deklaruojamas nuolaidžiavimas opozicijos balsui.

Kad ir tai, jog greta represijų prieš Chimkų protestuotojus pasigirdo ir meilus D.Medvedevo balsas. Jis nurodė sustabdyti mokamo automobilių kelio Maskva–Sankt Peterburgas tiesimą per Chimkų mišką. V.Putinas tam pritarė. Maža to, šiuo klausimu pažadėjo rengti viešus pasitarimus su Chimkų gyventojais.

Protestų kasdien vis daugėja ir Karaliaučiaus krašte, kuris Maskvoje jau vadinamas tikra opozicijos irštva. BBC pranešė, kad paskutinę liepos dieną čia vykę opozicijos protestai buvo išvaikyti bene agresyviausiai per pastaruosius keletą metų. Liudininkų teigimu, buvo sulaikyta apie 60 žmonių, kai kurie iš jų – sukruvinta nosimi. Pranešama, kad dalies sulaikytųjų galvos buvo daužomos į policijos autobusus.

Tačiau kartu prabilta ir apie neva didėjančią protestų įtaką. Pavyzdžiui, nutarta bent jau apsvarstyti opozicijos reikalavimus atsistatydinti srities gubernatoriui, o jis pats asmeniškai pasiūlė opozicijai vietoj mitingo surengti televizijos maratoną.

Regis, valdžia vis dar išbando senus metodus – kuo skaudžiau mušti nepaklusniuosius, tačiau vis dažnėjantys ir plintantys protestai nepalieka kitos išeities, kaip tik kita ranka glostyti bei tikėtis, jog apklausų duomenys teisingi, ir V.Putiną besąlygiškai myli apie 80 proc. rusų, kurių jausmai yra pakankamas garantas, kad jokia – nei aksominė, nei kitokia revoliucija šalyje neįvyks.