TAIP

Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas

Paskutinis projekto variantas, kurį patvirtino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir kuris pateiktas svarstymui, yra liberalus ir socialiai atsakingas. Nežinau, kodėl kai kurie darbdaviai drumsčia vandenį, kad jis jiems bus žalingas.

Mūsų, profsąjungų, nuomone, dalis teiginių, kuriuos sako mūsų oponentai, tiesiog neatitinka realybės. Pavyzdžiui, darbo laikas ne trumpinamas, bet ilginamas, atskirais atvejais – iki 60 val., žmogui leidžiama dirbti daugiau viršvalandžių.

Be to, daugėja darbo sutarčių formų. Pavyzdžiui, lieka sezoninė sutartis, atsirado projektinė, atskira sutartis, kai dirbama keliems darbdaviams.

Nors kai kuriais atvejais, palyginti su pirminiu variantu, darbuotojai nuskriaudžiami, tačiau radome kompromisą su darbdaviais. Pavyzdžiui, sutikome, kad darbuotojams ilgėtų įspėjimo atleidžiant iš darbo terminas. Dabar buvo, atsižvelgiant į stažą, du ir keturi mėnesiai, lieka vienas ir trys mėnesiai. Taip pat didžiausia išeitinė kompensacija buvo už pusę metų, o po pakeitimų, kai pradės veikti garantinis fondas, bus už penkis mėnesius.

Kai kur nusileidome mes, kai kur darbdaviai.

Tačiau mainais žmonės gaus mokymosi atostogų, aiškesnį informavimą apie pokyčius, galimybę dalyvauti įmonės valdyme. Darbdaviai sako, kad ES tai neįprasta praktika, tačiau, mūsų nuomone, ji progresyvi.

Manau, radome optimalų variantą. Kai kur nusileidome mes, kai kur darbdaviai.

Tačiau jei bus priimti kai kurie dabar siūlomi pakeitimai ir grįžta prie pirminio modelio, tai bus darbo santykių liberalizavimas darbuotojų sąskaita. Tam mes prieštaraujame.

NE

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Nesitikėjome, kad nauji įstatymai bus priimti tokie, kokius parengė mokslininkai. Suprantame, kad tai ne tik ekonominiai, bet ir socialiniai pokyčiai. Tačiau šie teisės aktai gali veikti tik tada, kai įvyks pokyčiai kitose srityse. Tai „Sodros“ reforma, realus užimtumo skatinimas, skurdo mažinimas. Tada darbo santykių liberalizavimas bus ypač efektyvus.

Mums vienas svarbiausių punktų, kad 12 metų iš eilės „Sodros“ įmoka būtų mažinama po 1 proc., o biudžeto trūkumas dengiamas iš ekonomikos augimo. Tačiau ekonomikos pagyvinimą lemia ne naujas socialinis modelis, o naujos investicijos. Socialinis modelis pats savaime neužtikrins naujų investicijų ir nepaskatins mokslo ir verslo susijungimo.

Vien tai, jog darbuotojus bus lengviau įdarbinti ir atleisti, nesukurs tiek pridėtinės vertės, kad galėtume sumažinti „Sodros“ įmokas.

Lūkesčiai tiesiog per dideli. Dėl to mes bijome, kad kai reikės suformuoti fondą, iš kurio bus mokamos išmokos atleistiems darbuotojams, įmonės bus apkrautos papildomais mokesčiais, kurie gali siekti 0,4 proc. viso darbo užmokesčio fondo. Aiškaus atsakymo, kad mokėti nereikės, nėra.

Šiandien dėl sustabarėjusių teisės aktų baimių turi ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai.

Jei bus didesni mokesčiai, tai nubrauks visą naudą, kurią gausime dėl darbo santykių liberalizavimo. Įmonėse, kuriose dirba tūkstančiai žmonių, žmonės atleidžiami retai, o mokėtinos sumos bus gana didelės.

Šiandien dėl sustabarėjusių teisės aktų baimių turi ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Naujajame kodekse įsipareigojimų darbdaviams bus mažiau.