"Veido" archyvas

Sriuba – lengvas ir skanus patiekalas, nuo seno lietuvių šeimininkių vertintas. Ji sušildo, pasotina, neapsunkina skrandžio ir turi nedaug kalorijų. Tačiau pastaruoju metu apie sriubą galima išgirsti ir kitokių nuomonių – esą ji tik menkavertis maisto produktų nuoviras…

Požiūris ir įpročiai kinta

Po visą Europą pasklidę mūsų kraštiečiai neretai pasakoja, kad užsienyje, ypač Didžiojoje Britanijoje, vietos gyventojai valgo labai mažai sriubos. Sako, kad šios neretai taip pasiilgsta, o kavinėse nė su žiburiu nerasi! Tad tenka parduotuvėse susipirkti įprastus produktus ir išsivirti namie paprastų lietuviškų barščių…

Anksčiau buvo manoma, kad nevalgant sriubos galima pakenkti skrandžiui. Šiandien dietologai į sriubą žiūri kiek kitaip. Tiesiog laiko ją per dieną būtinų suvartoti skysčių dalimi. Mat tradicinę sriubą sudaro du trečdaliai skysčio (dažniausiai vandens) ir viena dalis tirščių.

Kita vertus, laikomasi nuostatos, kad sriubos valgyti nebūtina, jeigu išeriama pakankamai (apie 1,5 l) kitų skysčių. Tačiau net ir tokios nuomonės laikantis sunku įsivaizduoti geresnį patiekalą, kai norima pasisotinti neapsunkus skrandžio. Ir sušilti.

Sriubos pranašumai ir trūkumai

• Virti patiekalai yra lengviau virškinami nei kepti. Pastaruosiuose visada yra kancerogeninių medžiagų, kurios atsiranda degant riebalams. Įrodyta, kad jos gali sukelti vėžį. Sriubose kancerogeninių medžiagų nėra, jos ypač lengvai virškinamos ir tinkamos valgyti net sunkiems ligoniams.

• Tradicinės sriubos – 2/3 vandens ir 1/3 tirščių – turi nedaug kalorijų (jei negardinamos riebiais priedais), todėl yra geras patiekalas norinčioms sulieknėti.

• Išskirtinė visų sriubų savybė – jose daug skysčių, todėl jas valgant neapsunkinamas virškinamasis traktas, jos greitai suvirškinamos ir organizmo pasisavinamos.

• Tačiau sriubų maistinė vertė nėra didelė – anot dietologų, jos yra viso labo tik nuoviras – kruopų, daržovių, mėsos, grybų, žuvies… Termiškai apdorojus, pavyzdžiui, daržoves, jose vitaminų ir mineralų labai sumažėja. Nepalyginamai naudingiau būtų suvalgyti, pavyzdžiui, lėkštę šviežių daržovių salotų.

• Daržovių nuoviras nenaudingas dar ir tuo, kad verdant į jį patenka daržovėse esantys nitratai, o mes juos su sriuba ir susrebiame. Tačiau sutirštėjęs kruopų nuoviras palankiai veikia skrandžio gleivinę ir gali būti naudingas sergantiems virškinimo sistemos ligomis.

• Vaikams esą sriubos irgi nereikia primygtinai siūlyti. Mat jos prisivalgę dažnai nebenori antrojo patiekalo, dažniausiai iš mėsos ir šviežių daržovių, kurio maistinė vertė kur kas didesnė. Privalgę sriubos vaikai tik trumpam pasisotina, o neilgai trukus vėl jaučiasi alkani.

Populiariausios sriubos: kurioms teikti pirmenybę?

Pasak specialistų, valgome tam, kad pasisotintume, būtume sveiki, gyvybingi, darbingi ir kuo mažiau sirgtume. Maistas, kurį valgome, turi būti visavertis, tačiau ir gardus, atitinkantis šeimos maitinimosi įpročius. Jeigu sriuba jūsų namuose ypač vertinama – jos atsisakyti tikrai nereikia.

Sultiniai
Sultinys – tai mėsos, žuvies, daržovių ar grybų nuoviras, turintis daug ekstrakcinių medžiagų, kurios skatina virškinimo sulčių išskyrimą. Jame turi būti tik vanduo ir prieskoniai (antraip bus ne sultinys, o sriuba). Sultinyje yra šiek tiek mineralinių medžiagų ir vitaminų. Jis naudingas kaip šiltas gėrimas, tačiau pasotina labai trumpam. Tinka gerti besilaikančioms dietų, neva skrandžiui apgauti.

Energinė vertė. Lėkštė skaidraus sultinio, be mėsos, daržovių gabaliukų ar makaronų, turi apie 10–15 kcal.

Mėsiškos

Sriubas su mėsa jau galima prilyginti ir pagrindiniam pietų patiekalui – tai sotus, kaloringas, bet gana lengvai virškinamas patiekalas. Sveikiausia ir skaniausia mėsiškas sriubas virti iš šviežios, neriebios mėsos. Galima mėsą supjaustyti gabaliukais, kad jos būtų kiekvienoje sriubos porcijoje. Populiarios ir trintos mėsiškos sriubos. Jos išsukamos maišikliu.

Mėsa – geležies ir baltymų šaltinis, ją valgyti būtina. Dar mėsa – vienas iš ilgiausiai sotumą palaikančių produktų. Todėl suvalgius sriubos su mėsa ir pasisotinama, ir nepersivalgoma.

Jeigu laikotės mažo kaloringumo dietos, sriubą virkite su vištos krūtinėle. Jautienoje yra daugiausia geležies, o kiauliena – viena iš riebiausių mėsos rūšių, joje daugiausia ir cholesterolio.

Energinė vertė. Lėkštė vidutinio tirštumo sriubos su liesos mėsos gabaliukais turės apie 150–200 kcal. Jeigu ją gardinsite šaukštu grietinės, pridėkite dar apie 40 kcal.

Žuvienės

Žuvienė – skani ir nekaloringa sriuba. Dažniausia verdama su menkėmis, jūros lydekomis, plekšnėmis. Ji turi daug ekstrakcinių medžiagų, todėl žadina apetitą. Gaila, kad žuvys vis dažniau žmonėms sukelia alergiją.

Sriubos su kitomis jūros gėrybėmis: moliuskais, krevetėmis, aštuonkojais ir pan. dažniausiai verdamos iš šaldytų rinkinių. Didžiausia jų pranašumas prieš kitas sriubas – didelis kiekis jodo, o tai itin aktualu turintiems problemų dėl skydliaukės ar kitaip juntantiems jodo stygių. Tačiau reikia nepamiršti, kad daugelis jūros gėrybių turi ir nemažai cholesterolio.

Energinė vertė. Lėkštė žuvienės be grietinės iš menkių ar jūros lydekų turės apie 60–80 kcal. Tirštos jūros gėrybių sriubos – apie 100 kcal.

Daržovių

Nors specialistai daržovių sriuboms turi daugiausia priekaištų, šios yra senas lietuviškas patiekalas, kadaise virtas ko ne visuose namuose dėl taupumo. Juk su nedideliu mėsos gabalėliu, keletu bulvių, morkų ir gabalėliu kopūsto galima buvo pamaitinti visą šeimą.

Daržovių sriubos gali būti verdamos su mėsa arba be jos.

Virdamos daržovės praranda dalį vertingų maisto medžiagų, ypač vitaminų. Todėl siūloma jas virti trumpai, kad nespėtų iki galo suminkštėti. Tokios sriubos maistiniu požiūriu vertingesnės, o daugeliui – ir skanesnės valgyti.

Pastaruoju metu ypač populiarios trintos, tirštos daržovių sriubos. Tokioms pagaminti reikia gerai išvirusių daržovių, taigi jos ir mažiau vertingos. Jeigu trindamos įpilsite grietinėlės arba įdėsite grietinės, jos turės ir nemažai kalorijų.

Energinė vertė. Lėkštė daržovių sriubos be grietinės turės apie 60–80 kcal. Trintos ir tirštos daržovių sriubos lėkštė turės apie 100 kcal.

Pieniškos

Jos labai tinka vaikams, mat valgydami mažieji gaus jiems taip reikalingo kalcio. Dažniausiai šios sriubos verdamos su makaronais arba kruopomis, kartais su daržovėmis. Neabejotinai vertingas patiekalas, nes kruopos ir makaronai, kaip žinoma, sudaro maisto piramidės pagrindą.

Pieniškos sriubos labai geras patiekalas vakarienei, nes piene esama medžiagų, gerinančių miegą.

Sriubose esančios kruopos ar makaronai turi daug maistinių skaidulų, todėl gerina žarnyno darbą. Kruopose gausu mineralų, B grupės vitaminų, mažinančių stresą, stiprinančių nervų sistemą.

Pieniškos daržovių sriubos ne visų mėgstamos, bet yra gana sočios ir tikrai lengvai virškinamos. Sveikiausia jas virti iš savų daržovių, o ne iš šaldytų rinkinių.

Vyresnio amžiaus žmonėms pieniškos sriubos ne visada tinka dėl karvės pieno baltymų netoleravimo.

Energinė vertė. Lėkštė vidutinio tirštumo pieniškos makaronų ar kruopų sriubos turi apie 150 kcal. Pieniškas daržovių sriuba – apie 100 kcal.

Vaisinės

Vadinamosios saldžios sriubos verdamos iš džiovintų ar šviežių vaisių ar uogų su makaronais arba ryžiais. Dažnai tirštinamos krakmolu ir balinamos grietine. Skanios ir šiltos, ir šaltos.

Tikrai sveikuoliškas patiekalas, tik į jas reikėtų berti kuo mažiau cukraus, dar geriau – į kiek pravėsusias įsidėti medaus.

Džiovintuose vaisiuose daug kalio, vitamino E, virškinimą geriančios ląstelienos, tik šie gana kaloringi. Sutirštinus sriubą krakmolu (jame – vieni angliavandeniai) ir užbalinus grietinėle ar grietine jos kaloringumas dar padidėja. Bet tokios sriubos gardžios ir gali būti valgomos kaip desertas. Sveikiausios yra džiovintų vaisių sriubos su ryžiais, be grietinės ir netirštintos krakmolu.

Energinė vertė. Lėkštė krakmolu tirštintos džiovintų vaisių sriubos be grietinės turės apie 200 kcal.

P.S. Nurodant sriubų energinę vertę prisilaikyta tradicinės sriubos porcijos – 250 ml, iš kurių du trečdalius sudaro vanduo, trečdalį – tirščiai.

Kaip virti, kad būtų kuo vertingesnė

• Virdamos įvairių daržovių sriubą, jas į vandenį berkite ne visas iš karto – pradėkite nuo ilgiau verdančių, pabaikite greičiausiai minkštėjančiomis. Geriau, kai daržovės sriuboje būna ne iki galo suvirusios – tokios ir vertingesnės, ir skanesnės.

• Daržovių gabaliukus meskite tik į verdantį vandenį, tada iš jų pasišalins  mažiau vertingų medžiagų, jos bus skanesnės.

• Prieskoninius žalumynus berkite į dar verdančią, bet jau nukaistą sriubą: ji bus kvapnesnė.

• Kruopas sriuboms nuplaukite po tekančiu vandeniu. Paskui jas galima valandą pamirkyti vandenyje – greičiau išvirs. Vandenį, kuriame mirko kruopos, nupilkite.

• Druską į sriubą berkite irgi pačioje pabaigoje. Šiukštu jos nepadauginkite.