“Sodra” mums grasina: į pensiją išeisite vėliau – gal nuo 65-erių, o gal net nuo 67-erių. Pensinį amžių žada ilginti ir kitos šalys. Išeina, kad pensinis amžius – viso labo tik buhalterinis skaičius, o ne fiziologijos lemta riba. Ką apie tai mano medikai?

Žavi žilaplaukė savo technomuzikos kūriniais į prestižiškiausius Prancūzijos klubus pritraukia tūkstančius lankytojų. 69-erių didžėja iš Anglijos Ruth Flowers derina technomuziką su senosios muzikos mokyklos atstovų, tokių kaip “Abba”, Freddie Mercury ir “Rolling Stones”, hitais. Žinovai teigia, kad Ruth miksuoja geriau negu jaunuoliai.

Septyniasdešimtmetį perkopę Švitrigėlė ir Jonas Pranskėčiai išėję į pensiją Lietuvos rekordų knygoje buvo įregistruoti dukart: pirmiausia kaip didžiausius gintaro čiužinius, po 10 kg, pasisiuvę keistuoliai ir antrąkart – kaip aistringiausi keliautojai, kurių sąraše 93 aplankytos šalys.

Kitas mūsų pašnekovas, Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius, balandžio pabaigoje švęs 68-ąjį gimtadienį. Jis turistams vadovauja ne iš kabineto – kiekvienais metais rengia “Snaigės” žygius ir pats kiekvieną savaigtalį slidėmis nušliuožia po keliasdešimt kilometrų. O sniegui nutirpus rengia žygius pėščiomis, vasarą kopia į kalnus, ir ne bet kokius – į Altajų, Tian Šanį, Kaukazą, tvirtindamas, kad visa tai daro nebe dėl savęs, o norėdamas žygių dvasia apkrėsti kitus. “Kiekvienas turime daryti tai, ką galime. Jei žinau, kokie gali būti gražūs kalnai, noriu tą grožį parodyti ir kitiems”, – tikina ponas Algimantas.

Tik keliautoją liūdina žmonių tingumas ir senumas – ne kūnu, o dvasia. “Juk žmogaus amžius ne popieriuose užrašytas. Jei tinkamai nusiteiki, nejauti metų. O išėjus į pensiją tik statusas pasikeičia. Ir tiems, kurie buvo aktyvūs, tampa dar geriau, nes turi laiko užsiimti tuo, kas malonu, – tikina pašnekovas ir priduria dėl žmonių pasyvumo visų pirma kaltinąs mokyklą. – Iš prigimties žmogus yra judrus, o kai ateina į mokyklą, pasirodo, jog visos programos sudarytos taip, kad nuslopintų jo aktyvumą. Paskui stebimės, kad tik kas septintas vaikas sveikas”.

Lietuvos elektrinės, kuri po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo tapo pagrindine elektros tiekėja Lietuvoje, vadovas Pranas Noreika praėjusią savaitę pareiškė, kad neketina palikti įmonės vadovo posto, teigdamas, jog apie įmonės vadovų kaitą turi spręsti ne jis, bet valdžia. O valdžia, rodos, patenkinta jo darbu. Tokį pareiškimą praleistum pro ausis, jeigu nežinotum, kad P.Noreika šiai elektrinei vadovauja jau 50 metų ir jam dabar – 82-eji. Gerai suskaičiavus išeina, kad direktorius jau daugiau kaip 20 metų galėjo ilsėtis išėjęs į pensiją. Betgi nesiilsi.

Tuo tarpu didžiuma visuomenės nepatenkinta: jei ilgins pensinį amžių, mes pensijos nesulauksim, teks dirbti iki grabo lentos!

Tik politika ir ekonomika

2000 m. JAV vyresnių kaip 65 metų žmonių buvo 12,4 proc., tuo tarpu 2030 m., kaip numatoma, bus jau 20 proc. Pagal europines prognozes, 2050 m. senyvo amžiaus žmonės sudarys 34,6 proc. bendro gyventojų skaičiaus. Tačiau šiuolaikinėje mokslo literatūroje vieno amžiaus vyresni žmonės pagal sveikatos būklę ir judrumą dalijami į “jaunus-senus” ir “senus-senus”. Pažengusiose šalyse “jauni-seni” sudaro net 80–85 proc. visų žmonių, vyresnių nei 60 metų. Vyresnėse grupėse daugėja “senų-senų”, tačiau netgi tarp asmenų, vyresnių nei 80 metų, daugelis neserga rimtomis ligomis ir gali būti priskirti prie “jaunų-senų”.

Iš šito skirstymo aiškėja, kad metų kiekis visiškai nerodo, ar žmogus tikrai senas, kaip mes tai suprantame. Taigi kyla klausimas, kada šiais laikais mes vis dėlto pradedame iš tikrųjų senti.

Kiekvienas gydytojas jums atsakys: tuoj pat, kai gimstame. Klausimas tik toks, kada pasenstame tiek, kad nebeįstengiame dirbti. Vilniaus universiteto Gerontologijos centro vadovas doc. Vidmantas Alekna į šį klausimą turi suktą atsakymą: ne visos organizmo sistemos sensta vienodai, be to, net senstančias galima pataisyti. Na, mes juk visų pirma pastebime, kai ima senti mūsų akys – “minusas” ima keistis į “pliusą” ir nebematome nei toli, nei arti. Ką daryti? Pasikeisti akinius. Medikai tai vadina funkcijų kompensavimu. Taigi kompensavę tam tikros funkcijos stoką mes vėl galime sėkmingai dirbti. Negana to, prireikus gydytojas siūlo keisti darbą: jei nebegali būti balerina, juk nereiškia, kad negali būti ir pardavėja ar mezgėja.

Todėl, gydytojo įsitikinimu, pensinio amžiaus nustatymas – tai politinis bei ekonominis sprendimas, ir jokiu būdu ne medicininis. “Vienam ir 55-erių jau sunku dirbti, o kitas sėkmingai dirba ir iki aštuoniasdešimties”, – pabrėžia gerontologijos specialistas.

Dėl to kuo lankstesnė socialinė sistema ir kuo turtingesnė valstybė, tuo labiau laimi jos piliečiai – dar sveiki išėję į pensiją, turi laiko patirti tai, ko nespėjo dėl laiko stokos dirbdami ar augindami vaikus.

Kolegai pritaria ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto fiziologijos profesorius Algis Abaravičius. “Vidutinė tikėtina Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė 66-eri, o moterų – 76-eri metai. Matyt, tai ir yra vienas orientacinių rodiklių, kurį būtų galima pavadinti senėjimo limitu. Tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad tai riba. O kokia toji riba? Neseniai paaiškėjo, kad Gruzijoje gyvena 130 metų moteris. Tikriausiai tai ir yra fiziologinė riba”, – aiškina profesorius.

Susidaro įspūdis, jog teisingiausia būtų konkretų žmogų į pensiją išleisti tuomet, kai tyrimai rodo, kad jis nebegali dirbti. Tačiau Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės Medicinos diagnostikos centro gydytojas Jokūbas Fišas pabrėžia, kad nors yra sugalvota daugybė testų, kaip nustatyti pajėgumą dirbti, jie nėra objektyvūs, nes neretai prastų testo rezultatų sulaukęs žmogus darbe yra kur kas naudingesnis nei jaunas, mat fizinį nepajėgumą kompensuoja protas ir patirtis.