BFL/T.Urbelionio nuotr.

“Veido” diskusija: ar sutrukdytų nepilnamečiams gauti alkoholio visiems jo pirkėjams privalomas asmens dokumentų pateikimas?

TAIP

Laurynas Vilimas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Tai būtų ne tiek įsigijimo tvarkos sugriežtinimas, kiek solidarus atsakomybės pasidalijimas visuomenėje. Nes jokie dabar galiojantys įstatymai nenumato, kaip, pagal kokius išorinius požymius pardavėjams įvertinti, ar pirkėjas jau pilnametis, ar ne. Paprastai pačių įmonių vidinės taisyklės darbuotojams rekomenduoja prašyti dokumentų tuo atveju, jei vizualiai pirkėjas priskirtinas prie žmonių iki 25-erių metų amžiaus. Tačiau šios rekomendacijos, kaip rodo praktika, nebūtinai apsaugo nuo klaidų. O ir nepilnamečių alkoholizmas, pagal statistinius tyrimus, nemažėja.

Suaugusieji turėtų suprasti, kad toks reikalavimas niekaip nebūtų nukreiptas prieš juos ar varžantis jų teises. Atvirkščiai – tai bendriems alkoholio vartojimo kultūros pokyčiams sutelkiantis veiksnys.

Turime daug šeimų, kenčiančių dėl tokios kultūros nebuvimo. Ir nukreipti kaltinimus dėl nepilnamečių girtuokliavimo vien į pardavėjus, kaip neretai būdavo, neteisinga. Kiekvienas, pirkdamas alkoholį, privalo prisiimti atsakomybę už galimas to pasekmes. Asmens dokumento pateikimas – tai kartu ir papildoma psichologinė paskata nors akimirką susimąstyti, ar tikrai konkrečioje situacijoje niekaip neišeitų apsieiti be stipriųjų gėrimų. Taip būtų kuriamas nepakantumas neatsakingam svaigalų vartojimui, ir šis nepakantumas ilgainiui virstų norma.

Suaugusieji turėtų suprasti, kad toks reikalavimas niekaip nebūtų nukreiptas prieš juos ar varžantis jų teises.

Žinoma, jei po tokių apmąstymų dalis piliečių atsisakys alkoholio, prekybininkai šiame segmente neteks dalies pajamų, o valstybė – dalies surenkamų akcizo mokesčių. Tačiau pardavėjams, asortimente turintiems tūkstančius kitų prekių, svaigieji gėrimai nėra joks prioritetas.

Sveikesni, sąmoningesni vartotojai mums, o kartu ir visuomenei, duotų daugiau naudos, nes tuos pačius pinigus, kuriuos žmonės sutaupys nepirkdami alkoholio, jie, tikėtina, išleis puodeliui kavos kavinėje ar tiesiog įsigydami kokybiškesnių maisto produktų. Tai suprasdami prekybininkai, netgi įvertinę išlaidas, susijusias su kasos aparatų perprogramavimu bei ilgesniu pirkėjų srautų aptarnavimu, apsisprendė jiems pritarti.

NE

Evalda Šiškauskienė

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Tiesą sakant, kol kas nesugebu įžvelgti jokios akivaizdžios šio reikalavimo įvedimo paskatos – galbūt ji labai giliai paslėpta? Nesuvokia to ir mano kolegos. Šiaip ar taip, tikimės, kad sumanymas nebus įgyvendinamas arba bent jau reikalavimas pateikti dokumentus užsisakant alkoholinių gėrimų nebus taikomas kavinėse ir restoranuose, kur sukeltų tikrai nemažai sumaišties.

Pirmiausia dėl to, kad eidami pramogauti apdairesni žmonės asmens dokumentų paprastai nesineša (net ir viešbučiuose apsistojantys turistai dokumentus linkę saugoti specialiai tam skirtuose viešbučių seifuose), o antra – neįsivaizduoju, kokiais argumentais padavėjui pavyktų taktiškai įtikinti kurortuose besiilsinčius pagyvenusius užsieniečius užsisakant bokalą alaus prie pietų stalo pateikti asmens dokumentus. Naująją tvarką sunku būtų išaiškinti ir Lietuvoje viešintiems senjorams, kurie pageidautų parduotuvėse įsigyti suvenyrinių lietuviškų gėrimų rinkinių. Jie tikrai juoktųsi išgirdę, kad taip Lietuvoje kovojama su nepilnamečių alkoholizmu. Apskritai esu įsitikinusi, kad prasmingas jaunimo užimtumas bei edukacija, o ne svaigiųjų gėrimų įsigijimo tvarkos ribojimai, kuriuos apeiti visuomet randama būdų, yra daug veiksmingesnis būdais kovoti su nepilnamečių alkoholizmo problema.

Pagaliau ar patys daug laimėjome, įvedę draudimą prekiauti alkoholiu Rugsėjo 1-ąją?

Prie ko priveda alkoholio pardavimo suvaržymai, kiekvienas gali pamatyti Talino keltų prieplaukoje, kurią pasiekę suomiai puola sriaubti, vos išėję iš artimiausios parduotuvės. Nemanau, kad tokie depresyvūs vaizdeliai teigiamai atspindi Suomijos valstybę. Pagaliau ar patys daug laimėjome, įvedę draudimą prekiauti alkoholiu Rugsėjo 1-ąją? Pradinė idėja irgi buvo graži – skatinti moksleivius blaiviai pasitikti mokslo metų pradžią. O įstatymui įsigaliojus paaiškėjo, kad alkoholio tą dieną negalima pardavinėti ir viešbučių mini baruose, taip pat virš Lietuvos skrendančiuose lėktuvuose bei Klaipėdoje stovinčiuose kruiziniuose laivuose. Kas gali garantuoti, kad šįkart panašaus absurdo bus išvengta?