Taupymas
Ir dar kokia nesąmonė, pritars daugelis. Juk dėl savo turtelio nieko negaila, ir apie jokį taupymą čia negali būti nė kalbos. Turime jus patikinti, kad taupyti – nereiškia gailėti pinigėlių. Taupyti – tai protingai juos leisti.
Vos pravėrus vaikų prekių parduotuvės duris nesunku pamesti galvą – prekės gražesnės viena už kitą, o ir visos tokios reikalingos… Bet ar tikrai? Kaskart, ypač prieš perkant didesnį daiktą, verta pasvarstyti, ar jo tikrai reikia arba reiks taip dažnai, kad nebus gaila išleistų pinigų. Pavyzdžiui, maniežas – puikus daiktas daug keliaujantiems. Bet jei keliauti daug nežadate… O jei maniežą ketinate naudoti kaip saugią vietelę pažaisti, verta pasvarstyti, ar jums nepakaks ant grindų patiestų pataliukų – juk net ir manieže vaiko visiškai be priežiūros palikti negalėsite. Arba galima įsigyti pripučiamą baseinėlį, kuriame bus galima ne tik žaisti, bet ir vasarą įpylus į jį vandens pasipliuškenti.
Naujas ar nenaujas?
Ar kūdikystė bus mažiau graži, jei mažylis gulės ne šio sezono ar spalvos vežimėlyje? Tikrai ne, o štai keliasdešimt ar kelis šimtus litų už tai permokėsite. Svarbiausia, kad daiktas būtų kokybiškas. Ir nebūtinai jis turi būti naujas. Dėvėtą vežimėlį, lovytę ar maitinimo kėdutę galima nusipirkti netgi dvigubai pigiau.
Vienintelis daiktas, kurio iš didžiųjų pirkinių sąrašo specialistai pirkti iš antrų rankų nerekomenduoja, tai automobilinė kėdutė. Nebent būtumėte įsitikinę, kad ji nebuvo patekusi net į menkiausią eismo įvykį ar kitaip pažeista. Net jei karkasas nepažeistas, dar nereiškia, kad nėra plika akimi nematomų pažeidimų, pavyzdžiui, galbūt ne tokia, kokia turėtų būti, sagtis ar kėdutės viduje nutrūkusios spyruoklės.
Daugkartinės sauskelnės – pigiau
Daugelis tėvelių juokauja – tiek, kiek jie išleido mažylio vienkartinėms sauskelnėms, būtų galėję ir automobilį nusipirkti. O kur dar nenatūraliose medžiagose šuntantis vaikučio užpakaliukas ir noras neteršti gamtos. Todėl vis daugiau šeimų renkasi daugkartines sauskelnes. Jų kaina gąsdina tik iš pradžių, bet verta paskaičiuoti, kad jų nereikės labai daug, o užteks labai ilgam. Mamų patirtis rodo, kad jas reikia keisti tik du tris kartus dažniau nei sintetines – taigi pakaks kokių dvylikos. Išeis dvi pamainos po šešias – kol vienos džius, mažylis segės kitas. Be to, vilnonių įklotų galima neskalbti, tik padžiauti – mat jose yra lanolino, kuris pats natūraliai valosi. Aišku, tai priklauso ir nuo šlapimo kiekio – jei gausiai permerkta, aišku, teks plauti.
Beje, ekologinių prekių parduotuvėse prekiaujama ne tik sauskelnėmis ir įklotais, bet ir tikros vilnos (su lanolinu) siūlais, iš kurių pigiau bus pačioms juos ir nusimegzti. Nagingesnės mamos, nusižiūrėjusios “modelius”, nemato sunkumų sauskelnes pačios pasisiūti.
Drabužėlius perkame truputį didesnius
Pirkite tiek, kiek reikia. Tai – svarbiausia taisyklė. Žinokite, kad tikrai dar kažką gausite dovanų ar paveldėsite. Galiausiai spinta tiesiog lūš nuo drabužėlių ir tikrai liks tokių, kuriais apsivilksite vos kelis kartus. Pirkite drabužėlius ne todėl, kad jie yra gražūs, o todėl, kad jų tikrai reikia. Grįžus iš ligoninės mažam žmogučiui pakanka maždaug penkių kasdienės aprangos komplektų – tiek gana, kad išskalbus nereikėtų baimintis, ar spės išdžiūti.
Praktiškiau drabužėlius pirkti truputį didesnius, nei reikia. Jei bus didoki, sumažės užlenkus rankovių kraštelius ar ant šliaužtinukų užmovus kojinaites.
Nuo atpylinėjimų marškinukus galite saugoti seilinukais, kurių prireiks ir vėliau, kai mažieji jau kabins košę. Pirkdami atkreipkite dėmesį, ar seilinuko antroje pusėje yra neperšlampama medžiaga.
Atkreipkite dėmesį į išpardavimus. Gal negausite trokštamos spalvos, bet jei kainuos trigubai pigiau – ir galvos dėl to nesuksite.
Neatsisakykie nenaujų, bet tvarkingų viršutinių drabužėlių – juk iki trejų metų bet koks drabužis būna nešiojamas ilgiausiai tris keturis mėnesius. Po to keičiasi oras, paauga vaikas, todėl taip ir lieka nesunešiotas. Tik net ir gavę švarius drabužėlius nepatingėkite jų dar kartą išskalbti ir išlyginti. Ortopedai tik pataria pernelyg nesižavėti paveldėtais batukais, kurie ištampyti pagal buvusio savininko pėdos išlinkimus, todėl gali pakenkti naujojo šeimininko kojytei. Na, nebent batukai buvo nešioti labai nedaug, viduje nėra įspausti buvusio savininko pėdos kontūrai, nenuvaikščiotas padas ir nėra raukšlių ties batuko nosyte.
Kalno žaislų tikrai nereikia
Naminis maistas – ne tik skaniau
Maitinančios savo pienuku mamos ne tik rūpinasi vaikučio gerove, bet dar ir sutaupo. Tačiau pradėjusiems ragauti rimtą maistą mažiesiems prireikia visokių košelių ir tyrelių, kainuojančių ne vieną litą. Ne, tikrai nesiūlysime dabar parduotuvių lentynose pradėti ieškoti pačių pigiausių maisto produktų. Jei jau maitinate pirktiniu maistu iš indelių, pabandykite rasti gamintojų atstovus – gali būti, kad pavyks su jais susitarti, jog dideliais kiekiais galėsite įsigyti tiesiai iš jų. Arba kuo daugiau gaminkite patys.
Vietoje užpilamų kruopų košelių ne ką sunkiau pasiruošti namų gamybos greitai paruošiamų košių. Tiesiog sumalkite ekologiškas kruopas trintuvu – tuomet užpylus jas verdančiu vandeniu pavirti teks vos kelias minutes.
Jogurtui “padauginti” tereikia turėti natūralaus jogurto ir pieno. Pieną užvirinkite (jei norite riebesnio jogurto, virinkite ilgiau – apie 20 minučių). Kad pienas neprisviltų, iš pradžių galite įpilti truputį vandens. Tada jogurtą dėkite į atvėsintą pieną (jei norite, pavyzdžiui, pusės litro jogurto, prireiks tiek pat pieno ir kelių šaukštų jogurto), tik atkreipkite dėmesį, ar tinkama jo temperatūra (turi būti maždaug 40 laipsnių) – jei bus per aukšta, žus jogurto bakterijos, o jei per žema, pienas nevirs jogurtu. Norėdami patikrinti, įkiškite švarų pirštą į pieną ir neskubėdami suskaičiuokite iki penkiolikos – turi būti ne per karšta. Tada masę uždenkite ir palikite bent šešioms valandoms kambario temperatūroje. Kad jogurtas būtų skanesnis, galite jį pagardinti šaldytomis uogomis arba uogiene.
Varškės galite pasigaminti iš surūgusio pieno. Jį pašildykite ant viryklės – tik neperkaitinkite, nes varškė bus sausa. Tada pilkite į sietelį ir palikite nuvarvėti.