BFL/V.Skaraičio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar teisinga išskirti vieną maisto produktų grupę ir jai sumažinti PVM?

TAIP

Evelina Butkutė-Lazdauskienė, Ministro pirmininko patarėja

Siekdama padidinti visuomenės perkamąją galią ir pajamas Vyriausybė dirba keliomis kryptimis – atlyginimų ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo bei PVM tarifo mažinimo. Premjeras Algirdas Butkevičius su Socialdemokratų frakcija Seime inicijuoja PVM lengvatos taikymą mėsai dėl kelių priežasčių. Tai padėtų sumažinti mėsos ir jos produktų kainą prekybos taškuose, ir mėsa, kaip vienas pagrindinių produktų, taptų prieinamesnė žmogui. Lietuvos ūkininkams ir prekybininkams būtų sudarytos geresnės sąlygos konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkais, kad turguje būtų prekiaujama Lietuvoje užauginta mūsų ūkininkų pagaminta mėsa. Taip paskatinsime gyvulininkystę.

Daržovės yra sezoninės prekės, kurių kaina priklauso nuo sezono įtakos. Rudenį morkų ir bulvių kaina gerokai sumažėja, tad PVM lengvata tampa ne tokia aktuali. Mažesnis PVM tarifas vienai grupei galėtų būti taikomas tam tikrą laikotarpį, per kurį būtų stebima, ar kaina keičiasi pirkėjo naudai. Jei lengvata pasiteisintų, galbūt būtų galima galvoti ir apie kitas prekių grupes.

PVM tarifo mažinimo pasiūlymus jau yra įregistravę kai kurie Socialdemokratų frakcijos nariai. Artimiausiu metu Vyriausybė apsispręs, koks tarifas galėtų būti taikomas, bus pateikta Vyriausybės išvada ir projektas galėtų keliauti į Seimą. Jei parlamentarai tam pritartų dar gegužės mėnesį, lengvatinis tarifas galėtų įsigalioti jau nuo šių metų lapkričio, nes pagal įstatymą mokesčių pakeitimai gali įsigalioti tik praėjus šešiems mėnesiams po paskelbimo. Biudžeto praradimai būtų kompensuojami iš geresnio mokesčių surinkimo.

Tai padėtų sumažinti mėsos ir jos produktų kainą prekybos taškuose, ir mėsa, kaip vienas pagrindinių produktų, taptų prieinamesnė žmogui.

PVM lengvata mėsai tikrai nėra vienintelė Vyriausybės kryptis, siekiant padidinti perkamąją galią. Premjero nuomone, žmogus turi teisęs pats nuspręsti, kam nori išleisti didesnę dalį savo pinigų, o mūsų užduotis – padidinti realias jo pajamas. Vyriausybė numačiusi NPD vėl didinti nuo sausio mėnesio. Taip pat realų pajamų padidėjimą pajustų šeimos, auginančios vaikus, nes būtų didinamas NPD už kiekvieną vaiką.

NE

Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas

Tiek asmeniškai, tiek kaip Lietuvos verslo konfederacijos, kurioje kuruoju mokesčių klausimus, atstovas sakau – esame prieš lengvatas. Tai vertybinis vertinimas: valstybė neturėtų suteikti privilegijų vienam ar kitam sektoriui ir taip kraipyti valstybėje nusistovėjusias konkurencines sąlygas. Jei jau norima eiti mokesčių mažinimo kryptimi, geriau būtų juos mažinti gal ne tokiu mastu, bet visuotiniškiau.

Prieš lengvatą būtent atšaldytai ir šviežiai mėsai esame ir todėl, kad negi valstybės reikalas reguliuoti, ko žmonėms reikia daugiau valgyti – vaisių ar mėsos. Sakoma, kad lengvata mėsai duodama siekiant padidinti jos vartojimą, kad ją įpirktų mažesnes pajamas turintys žmonės. Bet PVM lengvata iš esmės nukeliaus ne mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims, nes, su PVM lengvata ar be, jie šių produktų greičiausiai vis tiek neįperka. Neva bandome kovoti, kad mūsų žmonės neapsipirkinėtų Lenkijoje, tačiau mažindami PVM su tuo neprikovosime, nes Lenkijos rinka keliolika kartų didesnė ir kainos ten natūraliai kitos.

Jei jau turime tokią galimybę atsisakyti 80 mln. eurų biudžete, geriau didinti neapmokestinamąjį minimumą. Tai turėtų įtakos konkrečiai mažiausias pajamas gaunančių žmonių grupei. Didinti žmonių pajamas svarbiau, nei sumažinti PVM vienai produktų grupei, nes didžiausia problema Lietuvoje – ne mokesčių dydis, bet per mažos pajamos.

Be to, kelia abejonių, ar tikrai kaina sumažės. Šią savaitę paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad viešbučių paslaugos pabrango, nors jie išsiderėję PVM lengvatas.

Valstybė neturėtų suteikti privilegijų vienam ar kitam sektoriui ir taip kraipyti valstybėje nusistovėjusias konkurencines sąlygas.

Po rinkimų ateisiančiai naujai Vyriausybei reikėtų pirma užsibrėžti nors kartą per daugiau nei 26 nepriklausomybės metus pasiekti subalansuotą biudžetą. Tuomet ir galėtume svarstyti apie kitus veiksmus: efektyvinti mokesčių surinkimą, kas leistų mažinti mokesčius, arba surenkamą biudžeto perteklių tikslingai išleisti valstybės politikai įgyvendinti – remti tam tikrą visuomenės sluoksnį ar skatinti gimstamumą.