Popiežius Benediktas XVI inicijavo Tikėjimo metus, kurie tęsis iki 2013 m. lapkričio 24 d. Vatikanas viliasi, kad tikintiesiems tai bus paskata atnaujinti tikėjimą, o netikintiesiems – galimybė pažinti Dievą ir suvokti, jog netikint gyventi daug sunkiau nei tikint.

Skirtingi sociologiniai tyrimai liudija, kad daugybę žmonių, taip pat ir Lietuvos gyventojų, yra apėmusi tikėjimo krizė. Štai 2008 m. tarptautinės sociologinės apklausos rengėjų paklausti, ar religija užima svarbią vietą jų gyvenime, net 52 proc. lietuvių atsakė “ne”.
Vis didėjančią prarają tarp didesnės visuomenės dalies ir Katalikų bažnyčios patvirtina ir pernai interneto portalo “Delfi” užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai, rodantys, kad net 69 proc. lietuvių nusivylę šiandieninės Bažnyčios požiūriu į kontracepciją, skyrybas, antrą santuoką bei kunigų celibatą. Praktikuojančiais katalikais, reguliariai besilankančiais pamaldose, save laiko vos 18,9 proc. lietuvių, o 60,2 proc. respondentų pamaldose lankosi tik ypatingomis progomis (paprastai per šv. Kalėdas ir šv. Velykas).
„Visuomenėje išplitęs mąstymas, kad žmogus turi atrasti savo laimę geisdamas bei tenkindamas norus ir atsižadėdamas „iš šalies primestų“ moralinių apribojimų. Iš pradžių reliatyvizmu redukavus krikščionybę iki taisyklių ir papročių sąrašo, o vėliau atsižadėjus to, ko iš esmės nepažįstama, kuriamas realybės neatitinkantis tikinčio žmogaus įvaizdis ir pagaliau jis atmetamas“, – taip apklausų rezultatus komentuoja vyskupas Gintaras Grušas.
Katalikiško žurnalo „Artuma“ redaktorius Darius Chmieliauskas priduria, kad tikėjimo krizę iš dalies lėmė ilgas ateizacijos laikotarpis, per kurį Dievo paveikslas buvo stipriai iškreiptas. „Tiek Lietuvoje, tiek Vakarų pasaulyje jaučiama baimė Dievo, kurio praktiškai nepažįstame ir kurį įsivaizduojame kažkokį kitokį, negu jis iš tiesų yra. Tokį, kokį ateizmo vadovėliai piešia ar žiniasklaida pristato. Iš tiesų Dievas yra mylintis Tėvas, ir tai krikščionims puikiai žinoma. Baubu jis tampa tik tiems, kurie jo nepažįsta“, – komentuoja D.Chmieliauskas ir priduria, kad stereotipai apie baudžiantį, laisvę ribojantį Dievą yra visiškas jo vaizdo iškraipymas.
„Šiaip jau tikėjimas sunkiai priimamas ten, kur garbinami nūdienos stabai – daiktai, pinigai, seksas, alkoholis, narkotikai ir panašūs dalykai. Mes tarsi einame per tamsią naktį, kur labai mažai žiburių“, – įsitikinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ.

Problemos tarp tikinčiųjų

Vis dėlto tikintieji pripažįsta, kad ir jie iš dalies kalti dėl smarkaus tikinčiųjų sumažėjimo Europoje. Kaip vieną tokios krizės priežasčių teologijos ir teisės magistras Vygantas Malinauskas įvardija pačių tikinčiųjų nesugebėjimą argumentuotai pateikti tikėjimo tiesų. „Bažnyčioje visais laikais būdavo ir šiuo metu yra intelektualų, kurie gali giliai ir pagrįstai pristatyti tikėjimą, tačiau jų nepakanka (beje, net ir mokslo pasaulyje galima paminėti garsių žmonių, kurie tapo tikintys būdami jau brandaus amžiaus). Ilgainiui tarp tikinčiųjų tapo gana populiarus požiūris, kad tikėjimas yra ne proto, o širdies ar jausmų dalykas, todėl gilintis į kažkokius tik protu suvokiamus argumentus arba kaip nors kritiškai vertinti faktus, kurie kelia iššūkį tikėjimui arba parodo jo pagrįstumą, visiškai nebūtina. Ir tai gana didelė mūsų laikų problema, kurios negalima ignoruoti”, – mano V.Malinauskas.
Dar viena problema, kad iškrikusį požiūrį į tikėjimą ar visišką religinį infantilumą tėvai perduoda savo vaikams, stipriai sujaukdami jų protą, jausmus bei vertybes. Jei tėvas savo dešimtmetę dukrą, kuri sekmadieniais eina į bažnyčią, vadina davatka, jei jis savo vaikams skelbia netikįs, kad Jėzus Kristus prisikėlė, o motina priduria laikraštyje skaičiusi, kad tarp kunigų esama daug pedofilų, tada bus didelis stebuklas, jei vaikas taps giliai tikinčiu žmogumi ar bent adekvačiai nusimanys apie tikėjimo reikalus.
Kiti tikinčiųjų mažėjimo veiksniai, kuriuos savo laiške „Tikėjimo vartai“ įvardija popiežius Benediktas XVI, yra pačių tikinčiųjų džiaugsmingo ir įtikinamesnio liudijimo bei užsidegimo perduodant tikėjimą trūkumas. Tam pritaria ir S.Tamkevičius, kurio žodžiais, jei tikintis žmogus yra liūdnas, tai jis tikrai prastas Evangelijos liudytojas. “Kam gali būti įdomūs žmonės, kurie nespinduliuoja tikru džiaugsmu?“ – klausia arkivyskupas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.