Geriausiai kavą ruošia italai, o toks dalykas kaip lietuviška kava – neegzistuoja. Tai tik keli iš daugelio mitų apie vieną populiariausių gėrimų pasaulyje. Vytauto Kratulio, kavos žinovo, UAB „Šviežia kava“ direktoriaus, teigimu, mitai apie kavą dažnai trukdo žmonėms mėgautis šiuo gėrimu ir pažinti jį.

„Sakoma, kad kava Italijoje kaip šampanas Prancūzijoje. Tačiau prancūzų vyndariai pasaulyje jau šimtmečius nenugalimi, o italai kavos lyderio poziciją užleido kolegoms iš kitų šalių. Nuo 2000 metų rengiamuose pasaulio baristų čempionatuose dalyvauja kavos virėjai iš daugiau nei 50-ies šalių, tačiau dar nė vienas italas nėra patekęs net į finalininkų šešetuką. Už italus geriau espreso ruošia danai, amerikiečiai, japonai, gvatemaliečiai ar salvadoriečiai. Lietuviai, vertinant čempionatų istoriją, taip pat”, – pasakoja V. Kratulis.

Pasak kavos žinovo, italai dažnai nepagrįstai karūnuojami ir didžiausiais kavos gerbėjais pasaulyje. Nors duomenys rodo, kad daugiausiai kavos išgeria suomiai, norvegai ir danai. Skaičiuojant, kiek litrų kavos per metus išgeria vienas gyventojas, italus lenkia ir lietuviai.

Nepaisant to, Lietuvą kavos šalimi vadinti dar būtų per anksti. „Nors specializuotų kavinių vis daugiau ir žmonės vis dažniau reikalauja geresnės kokybės kavos, kai kurie mitai žmonėms trukdo geriau pažinti šį gėrimą. Manoma, kad norint gerai paruošti kavą, būtina turėti aparatą. Tai netiesa. Paprasčiausiai verdančiu vandeniu puodelyje užpilti šviežiai skrudintas ir maltas kavos pupeles nėra mažiau profesionalu ar blogiau, tačiau kava būtinai turi būti šviežia“, – teigia V. Kratulis.

Taip kava ruošiama ir profesionaliems degustatoriams, nes tuomet gėrimo skonis pats natūraliausias. Tiesa, geriant plikytą kavą, pirmas gurkšnis skirsis nuo paskutinio, su kiekviena minute vis stiprės gėrimo koncentracija.

Daugiau nei 15 metų kavos versle dirbantis V. Kratulis pastebi, kad dabar populiarėja nuomonė, jog gerai kavai paruošti užtenka turėti geros kokybės espreso aparatą. „Dažnai žmogus nusiperka brangią įrangą, tačiau nemoka su ja elgtis. Reikia mokėti ir žinoti, kaip sureguliuoti malūnėlį, kad espreso išbėgtų ne per skystas ir ne per kartus. Be to, ryte, kai aparatas šaltas, tik šeštas septintas puodelis yra tinkamos gerti temperatūros“, – kavos ruošimo subtilybes atskleidžia V. Kratulis.

Nesusipratimu kavos žinovas vadina ir teiginį, jog nėra tokio dalyko kaip lietuviška kava. „Be abejo, mūsų šalyje kavamedžiai neauga, tačiau jie neauga ir Italijoje, bet niekas nedrįstų pasakyti, kad nėra tokio dalyko kaip itališka kava“, – pasakoja V. Kratulis. Pasak nuolat kavos ūkius Etiopijoje, Ruandoje ir kitose šalyse lankančio kavos žinovo, kiekviena šalis turi savo kavos skrudinimo, malimo ir ruošimo būdą. Ne išimtis ir Lietuva. „Terminas „lietuviška“ yra visiškai teisingas ir vartotinas. Mūsų šalyje skrudinta, malta ar paruošta kava skirtųsi nuo paruoštos kitur. Tai ir yra lietuviška kava“, – tikina V. Kratulis.