Jau kitą savaitę abiturientai pradės pildyti bendruosius priėmimo prašymus ir rinktis iš dviejų dešimčių Lietuvoje veikiančių universitetų. Kurį pasirinkti? Kuris iš jų geriausias? Šie klausimai sukasi ir abiturientų, ir jų artimųjų galvoje.
“Veidas” pateikia jau septynioliktą universitetų reitingą. Šių metų universitetų reitingas radikaliai skiriasi nuo praėjusiųjų. Po ilgų diskusijų tiek redakcijos viduje, tiek su universitetų bei kitų aukštojo mokslo institucijų atstovais “Veidas” pakeitė ne tik reitingavimo metodologiją, bet ir rezultatų pateikimo būdą.
Šiemet atsisakyta bendro universitetų įvertinimo, mokslo įstaigos reitinguotos tik pagal esmines sritis. Taip pat atsisakyta prieštaringų kriterijų. Siekiant skaidrumo, o kartu – kad reitingą suprastų ne tik jo sudarytojai, pateikiami pradiniai, universitetų suteikti ar viešai skelbiami duomenys, aiškiai sudėliota balų skaičiavimo struktūra. Šiemet “Veidas” taip pat atsisakė skirstymo į privačius ir valstybinius universitetus. Tiek vieni, tiek kiti suteikia galimybę studijuoti ir mokant už mokslus, ir nemokamai. Be to, ir privatūs, ir valstybiniai gali pretenduoti į europinę paramą.
Universitetas – tai visų pirma mokslo įstaiga (neatsitiktinai “Veido viršelyje puikuojasi Albertas Einsteinas – mokslo ir inovacijų simbolis). Universitetai privalo kurti mokslą, o kokia jo vertė, parodo ne tik apgintų disertacijų ar publikacijų moksliniuose leidiniuose skaičius, bet ir laimėtos mokslo finansavimo programų lėšos. Pagal šį rodiklį į priekį išsiveržė Vilniaus universitetas (VU).
Gyvename kapitalizmo ir laisvosios rinkos laikais, todėl universitetų kuriamos prekės – mokslo vertę galima pamatyti pažvelgus į universiteto biudžeto struktūrą. Tai yra pajamos iš mokslo pardavimo iliustruoja ir universiteto gebėjimus. Pagal gebėjimą parduoti mokslą ir pritraukti ES lėšų pirmauja irgi VU.
Be abejo, kita universiteto užduotis – išugdyti gerus savo srities ir, svarbiausia, darbo rinkoje įsitvirtinti galinčius specialistus. “Veido” užsakymu atlikta darbdavių apklausa rodo, kad daugiausiai jų simpatijų sulaukia VU, ISM ir Kauno technologijos universitetų absolventai. Kita vertus, Darbo biržos duomenų analizė išryškino, kad daugiausiai problemų įsidarbindami patiria Vytauto Didžiojo universiteto, o mažiausiai – ISM universiteto absolventai.
Išugdyti gerus absolventus ir įgyvendinti mokslo kūrimo užduotis gali tik profesionalus universiteto personalas. Šioje srityje nepralenkiamas senas tradicijas turintis VU.
Tarptautiškumas, pokyčiai ir užsienio patirtis būtina tiek personalui, tiek visam universitetui, kad jis nestagnuotų ir neatsiliktų nuo pasaulinių tendencijų. Kartu, pavyzdžiui, užsienio studentų skaičius ir jų atnešami pinigai rodo universiteto kokybės įvertinimą. Šioje srityje pirmauja mažos aukštosios mokyklos – LCC ir ISM universitetai.
Taip pat nereikia pamiršti visuomenės ir abiturientų nuomonės – daugiausiai simpatijų sulaukė VU. Bet studijuojančiųjų požiūris į savą Alma Mater nėra toks vienareikšmiškas.
Viena ar kita vieta atskiruose reitinguose nulemta daugelio dalykų – universiteto dydžio, programų skaičių, veiklos sričių pločio ir t.t. Šie aspektai nebuvo pamiršti šiame “Veido” reitinge ir įvardyti bei išanalizuoti.
Taigi šių metų “Veido” sudaryto universitetų reitingo tikslas – ne įvardyti vieną geriausią, o suteikti Jums, gerbiamieji skaitytojai – abiturientai, tėvai ar švietimo srities darbuotojai, galimybę patiems spręsti. Reitingo paskirtis – parodyti stipriąsias kiekvieno universiteto sritis ir kartu vietas, dėl kurių kiekvienas jų galėtų labiau pasistengti.