Profesionalūs mokytojai, švietimo kokybės kultūra, individualių gebėjimų atskleidimas, mokymasis visą gyvenimą – Valstybinė švietimo 2013–2022 m. strategija skatins visapusį kūrybiškumą ir tobulėjimą.

Marija Sajekaitė

Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis pastebi, kad visoje Europoje vyksta švietimo persvarstymas. Ar tai, ką duoda mokykla, universitetas, šiuolaikiniam bei ateities žmogui ir yra svarbiausia? Ar švietimas geba užbėgti už akių visuomenėje vykstantiems pokyčiams – pirmiausia technologiniams – ir parengti jaunus žmones gyventi ateities pasaulyje ir jį kurti?

„Europoje turime daug jaunų bedarbių – vadinasi, kažkur prasilenkė švietimo sistema ir darbo rinka bei socialinis gyvenimas. Rengdama šalies Valstybinę švietimo strategiją, Švietimo ir mokslo ministerija daug konsultavosi su įvairiomis interesų grupėmis ir parengė į ateitį orientuotą dokumentą, kurio pagrindinė idėja – švietimas suteikia kokybišką, kiekvieno poreikius atitinkantį išsilavinimą ir garantuoja šalies ūkiui reikalingų specialistų rengimą“, – sako ministras.

Tarp strategijos tikslų – beveik dvigubai didesnis save įdarbinančių žmonių skaičius, geresni Lietuvos mokinių rezultatai tarptautiniuose mokymosi pasiekimų tyrimuose, aukštesnis jaunimo pilietinės galios indeksas. Taip pat siekiama, jog iki 2022 m. bent viena šalies aukštoji mokykla patektų į Akademinio pasaulio universitetų reitingo 500-uką, – kad į Lietuvos universitetus atvyktų studijuoti kuo daugiau užsienio studentų.

„Strategija turi virsti gyvenimu. Bandome ją „įžeminti“, todėl rengiame ugdymo atnaujinimo dokumentus. Juk vaikai jau pasikeitė, technologijos pasikeitė, visuomenės lūkesčiai pasikeitė. Turi keistis ir mokytojai, jų darbas, žinoma, ir ugdymo turinys, metodai bei mūsų susitarimai, ko norime iš švietimo. Ką turi mokėti, gebėti vidurinį ugdymą baigiantis mokinys? Kaip tai pamatuoti ir kam tas matavimas reikalingas: aukštajai mokyklai, darbdaviui?“ – svarsto D.Pavalkis.

Lietuvos edukologijos universiteto profesorė, buvusi švietimo ir kultūros viceministrė Marijona Barkauskaitė naująją strategiją vertina pozityviai, tačiau pabrėžia jos įgyvendinimo svarbą: „Kad neliktų vien tik žodžiai, turime pasirūpinti palankiomis aplinkomis, kurios galėtų padėti įgyvendinti šiuos tikslus.“

Orientuotis vien į žinias neleistina

Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas verslininkas Audrius Murauskas teigia, kad dabartinė švietimo sistema pernelyg orientuota į žinias, atminties lavinimą, per mažai galvojama, kokį žmogų norima išugdyti: „Pažymiai, kurie egzistuoja šiandien, stiprina konkurenciją, skatina nusirašinėti. O nusirašinėjimas iš esmės yra vagystė. Trūksta dėmesio kitiems aspektams, pavyzdžiui, kiek mūsų vaikų šiandien savanoriauja, kiek jie padeda artimiesiems, kaimynams.“

Pašnekovas mano, kad mokykloje derėtų labiau susirūpinti konkurencijos keliama žala, skatinti bendruomeniškumą. „Reikia matuoti asmeninius vaiko pasiekimus, tai yra kiek jis patobulėjo nuo vakar, kokia jo asmeninė pažanga. Jeigu pažangos neįvyko, turime analizuoti, kodėl taip nutiko, galbūt jis tiesiog susidomėjo kokia nors kita sritimi ir skyrė daugiau dėmesio jai“, – siūlo A.Murauskas.

Vaidoto Levickio, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo, manymu, vertinant svarbu atsižvelgti į praktinius gebėjimus, žinių pritaikymo įgūdžius. „Manau, jog brandos egzaminai kasmet tobulėja, tačiau norėčiau akcentuoti, kad šiandien pernelyg mažai vertinama praktika. Pavyzdžiui, JAV įprasta vidurinio mokymo dalis yra baigiamasis mokslinis darbas (angl. „science project“). Aš labai pritarčiau tokios praktikos įvedimui Lietuvoje. Tada įmonės galėtų anksčiau atrasti savo poreikius atitinkančius gabesnius vaikus, skirti jiems stipendijas studijuoti atitinkamą specialybę universitete, o vėliau kviesti juos įsidarbinti“, – dėsto V.Levickis.

D.Pavalkis mano, kad šiuolaikiniam ir ateities žmogui itin svarbios yra emocinės, socialinės kompetencijos, kurias vertinti gerokai sunkiau nei akademines žinias. Šiuo metu kaip tik permąstomas brandos ir tarpinių egzaminų vertinimas. Nuo 2016 m. planuojama įvesti praktinio pobūdžio brandos darbą, kuris sujungtų dabartinius menų ir technologijų mokyklinius brandos egzaminus. Darbas tariantis su vadovu būtų atliekamas mokslo metų eigoje.

„Mokyklos jau ne pirmus metus gali patikrinti tarpinius mokinių pasiekimus: dešimtoje, aštuntoje, ketvirtoje, antroje klasėje. Mokykla gali mokiniams pateikti standartizuotus testus, kurie leidžia ne tik įvertinti mokinio rezultatus, bet ir pažiūrėti, kokie jie yra miesto, rajono, šalies kontekste. Taip vaikas, jo tėvai, mokytojai ne tik dvyliktoje klasėje sužino apie pasiekimų lygį, bet gana anksti gauna informacijos apie stipriąsias ir silpnąsias sritis. Ir dar labai svarbu – padeda mokytojams tobulinti savo darbą“, – neabejoja ministras.

Alternatyviems metodams pritaria ne visi

A.Murauskas įsitikinęs, kad šiandien pasauliui labiausiai reikia kūrybingų asmenybių, gebančių įvairiai sintezuoti ir miksuoti informaciją. Todėl metas pradėti mąstyti apie alternatyvius mokymo metodus.

Tėvų forumo tarybos pirmininkas pateikia elementarų pavyzdį. „Tarkime, esu mokytojas ir bendraudamas su mokiniu pastebiu, kad jam labai įdomūs medžio darbai. Tuomet pasiūlau jam pasigaminti kėdę. Vaikas eina pas mokyklos stalių ir klausia, nuo ko jam reikia pradėti: nuo brėžinio ir apskaičiavimų. O tam reikalingos matematinės žinios, kurių gauti stalius vaikui pasiūlo nueiti pas matematikos mokytoją. Atsiranda vidinė motyvacija: vaikas nori eiti mokytis matematikos, nes tai jam padės pagaminti kėdę“, – paprastą schemą, kaip jis įsivaizduoja šiuolaikinį  ugdymą, išdėsto A.Murauskas.

V.Levickis ne visai pritaria tokiai idėjai, primindamas, kad imantis sisteminių pokyčių reikia būti itin atsargiems. Jo manymu, žmogus yra rengiamas darbo rinkai, kuri turi savo tvarką ir taisykles. „Išties, ar daug yra tokių žmonių, kurie gali laisvai disponuoti savo laiku? Gyvenime egzistuoja tam tikri rėmai, ir ugdyti vaikus taip, lyg tų rėmų nebūtų, nėra labai tikslinga, nors gal ir galėtume taikyti išimtis labai meniškiems ir kūrybingiems vaikams. Pats turiu draugų, kurie leido savo vaikus į labai inovatyvius metodus taikančias mokyklas, bet to rezultatas – tie vaikai nesusitvarko aukštojoje mokykloje“, – teigia V.Levickis.

Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus Romualdo Kondroto manymu, pagrindinė mokytojų pareiga – skatinti vaiko kūrybinius pasiekimus, o vienas svarbiausių aspektų, siekiant užtikrinti švietimo sistemos efektyvumą, yra pradinis ugdymas. „Jeigu nuo pat pradžios mokiniams yra suteikiamas geras postūmis, vėliau daug dalykų savaime išsisprendžia“, – pastebi jis.

Vaikai turi norėti į mokyklą

R.Kondrotas įsitikinęs, kad svarbiausias kriterijus, vertinant švietimo sistemą, yra tai, ar vaikas gerai jaučiasi mokykloje. „Liūdniausia, jeigu tėvai pasako, kad štai vaikas nebenori eiti į mokyklą. Tuomet reikia ieškoti priežasties, kodėl taip nutiko“, – siūlo menų mokyklos direktorius.

Jam pritaria Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos direktorė Juzė Drobnienė. Jos vadovaujamą mokyklą daugiausia lanko vaikai, dėl įvairių priežasčių nepritapę bendrojo ugdymo mokyklose. „Mums, pavyzdžiui, labai svarbu, kad vaikas pradėtų sąžiningai lankyti pamokas, dirbtų per jas, imtų geriau sutarti su savo tėvais, kad pagerėtų jo bendravimo įgūdžiai. Svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai. Svarbu, kokį elgesį skatina mokykla, kokį požiūrį į gyvenimą, kokias vertybes ugdo“, – vardija J.Drobnienė.

Ar mokytojo vaidmuo mokykloje – esminis, ar pedagogas yra tiesiog konsultantas, padedantis mokiniui atrasti kryptį? J.Drobnienė mano, kad svarbiausia mokytojui yra kuo daugiau kalbėtis su mokiniais, geriau juos pažinti: „Mes jau seniai atsisakę bet kokio moralizavimo ir per pamokas, ir per tėvų susirinkimus. Mokytojai čia kaip mokinių draugai. Visi leidžia pertraukas šnekučiuodamiesi prie puodelio arbatos ir aptarinėdami pačias įvairiausias temas, su aureolėmis nevaikšto.“

Direktorė pabrėžia, kad būtina įtraukti vaikus į kūrybinę veiklą, lavinti vaizduotę, kartu generuoti idėjas: „Turime įsiklausyti, ko jie nori, o tuomet bus ir rezultatas.“

M.Barkauskaitė, kalbėdama apie švietimo laukiančius pokyčius, prisiminė Meilės Lukšienės kurtą Tautinės mokyklos koncepciją: „M.Lukšienė teigė, kad švietimas turi eiti pirmiau viso kito. Jeigu nebus gero švietimo, gero mokytojo, visuomenė nedarys pažangos.“

Su Valstybine švietimo 2013–2022 m. strategija ir jos įgyvendinimo planu galima susipažinti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje www.smm.lt.

Pasiūlymus dėl strategijos įgyvendinimo kviečiame siųsti adresu strategija@smm.lt.