Karui Artimuosiuose Rytuose viskas paruošta: Vakarų šalys pasirengusios atakuoti Iraną, šis laukia progos smogti Izraeliui. Karo tikimybę mažina vienintelis dalykas – galimos milžiniškos finansinės išlaidos.

Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros agentūra TATENA prieš savaitę paskelbė ataskaitą, kurioje keliama prielaida, kad Iranas mėgino pasigaminti branduolinį ginklą. Kol Vakarų šalių vadovai svarsto, kokių naujų sankcijų sugalvoti šiai šiitų valstybei, Izraelis sureagavo žaibiškai. Praėjusią savaitę britų žvalgybos atstovai paskelbė turį informacijos, kad Izraelis gali dar iki Kalėdų pradėti karinius veiksmus prieš Iraną, siekdamas sustabdyti branduolinio ginklo gamybą.

Praėjusią savaitę panaši informacija pasirodė ir Izraelio spaudoje. Publikacijose teigiama, esą premjeras Benjaminas Netanyahu mėgina užsitikrinti daugumos svarbiausių ministrų paramą karinei akcijai prieš Teheraną.

Manoma, kad pagalbą, bent jau logistinę, Izraeliui yra pasirengusios suteikti Jungtinės Valstijos. „JAV prezidentui Barackui Obamai teks palaikyti žydus. Antraip jis rizikuotų prarasti ypač svarbią JAV žydų paramą per artėjančius prezidento rinkimus“, – teigia britų tarnybos.

Kad žydai nejuokauja, o Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos nemeluoja, matyti ir iš Londono veiksmų. Tiesa, britai kol kas atmeta tiesioginės karinės pagalbos galimybę, nes abejoja, kad tikslas šiuo atveju pateisina priemones. Esą Irano branduolinis ginklas gal ir egzistuoja, tačiau tikimybės, kad jis bus panaudotas, beveik nėra. Nepaisant šio gražbyliavimo, Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos atstovai patvirtino turintys netgi veiksmų planą ypatingų aplinkybių atvejui, „jei Londonas nuspręstų palaikyti Izraelio karinius veiksmus“.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as teigia, kad per ateinančius mėnesius bus siekiama dar labiau didinti taikų spaudimą Iranui. Tačiau jei Iranas nebus linkęs derėtis, „gali ateiti eilė ir kitokiems pasirinkimams“.

Padėtis atrodo dar grėsmingesnė ir dėl to, kad kariniam konfliktui rengiamasi ne tik Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV, bet ir kitoje barikadų pusėje.

Iranas turėtų sąjungininkų

„Izraelis bus sunaikintas, jeigu išdrįs smogti Irano branduoliniams objektams“, – Irano televizijos kanalui „Al Alam“ praėjusią savaitę pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Masoudas Jazayeri.

Jis dar kartą išdėstė nuolat Irano kartojamą poziciją: Izraelio valstybė yra dirbtinis darinys, neturintis teisės egzistuoti, tad anksčiau ar vėliau vis tiek bus sunaikintas, ir tai esą atsitiks jau labai greitai. Pasak M.Jazayeri, kilus kariniam konfliktui pirmučiausias Irano raketų taikinys bus Izraelio branduolinis centras „Dimone“. „Mūsų galimybės tuo nesibaigia. Jei Izraelis imsis net menkiausių priešiškų veiksmų, jis bus sunaikintas“, – pabrėžia generolas.

Ir nors anksčiau Vakarų šalys į Irano grasinimus niekada nežiūrėjo per daug rimtai, manydamos, kad ši šalis neturi sąjungininkų arabų valstybėse, pastaraisiais mėnesiais ši nuomonė sparčiai keičiasi, nes į žaidimą įsitraukė dar viena šalis – Sirija. Jos santykiai su Vakarų valstybėmis pastaruoju metu sparčiai šąla, o su Iranu ji randa vis daugiau bendros kalbos.

Priminsime, kad Sirijoje jau kelis mėnesius nerimsta protestai, kuriuos žiauriomis priemonėmis malšina šalies prezidentui Basharui al Assadui pavaldžios karinės pajėgos. Jungtinių Tautų duomenimis, iki šiol Sirijoje jau žuvo per 3500 protestuotojų, dar keliolika tūkstančių suluošinti ar įkalinti.

Tokia padėtis kelia didžiulį Vakarų šalių nepasitenkinimą, o Sirija įtraukta į tokį pat juodąjį sąrašą kaip ir Iranas. Štai praėjusią savaitę ES šalių lyderiai pritarė siūlymui nebeleisti Sirijai naudotis Europos investicijų banko fondais.

Beje, prie Irano Sirija šliejasi dar ir dėl patiriamo kitų arabų šalių spaudimo. „Turi būti padaryta viskas, kad skerdynės Sirijoje būtų nedelsiant sustabdytos“, – pagrasino Arabų lygos generalinis sekretorius Nabilas al Arabi, o jo žodžius sekė ir veiksmai. Prieš savaitę 22 valstybes vienijanti Arabų lyga paskelbė stabdanti Sirijos narystę ir pasiuntė į šią šalį apie 500 stebėtojų, o daugelis Arabų lygos narių atšaukė Sirijoje dirbančius savo šalių ambasadorius, mat Sirijos protestuotojai atakavo Maroko, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų valstybių ambasadų pastatus.

Tad vienintelė Sirijai šiuo metu draugiška valstybė, regis, yra Iranas. Šios šalies užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehi pareiškė, kad arabų šalys neturėtų kištis į Sirijos „vidaus reikalus“, ir dar sykį Irano vardu išreiškė paramą Sirijos prezidentui.

„Šios dvi valstybės tampa vis priešiškesnės JAV ir vis labiau sutaria tarpusavyje. Galima daryti prielaidą, kad jei Iraną atakuotų Vakarų pajėgos, Sirija neliktų nuošalyje“, – svarsto JAV analitikas Shibley Telhami.

Paskelbtas karo planas

Dviejų Vakarų nemalonėn patekusių diktatūrų – Irano ir Sirijos suartėjimas yra ne vien logiška politologų išvada. Apie tai, kad karinio konflikto su Vakarais atveju abi šalys laikytųsi išvien, byloja ir kai kurie atskleisti faktai apie jųdviejų karinį sąmokslą.

Turkijos leidinys „Milliyet“ paskelbė turįs informacijos apie slaptą Irano ir Sirijos strateginį planą užsienio intervencijos atveju. Plane numatoma, kad atsakas būtų smūgiai Izraeliui, Turkijai ir JAV karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose.

Portalas „Topwar“ skelbia, kad į pagalbą Iranas ir Sirija pasitelktų dar ir sąjungininkus iš kurdų kovotojų dalinių, kuriuos Teheranas ir Damaskas planuoja „tinkamai apginkluoti“. „Turkijai bus smogta iš karto trimis frontais – nuo sienos su Sirija, Iraku ir Iranu. Tuo pat metu sukilimą pradės Turkijos pietryčiuose esantys kurdai. Kurdų taikiniais taps Turkijos kariuomenė bei JAV karinės bazės Turkijos teritorijoje. Esant būtinybei, prie kovos prisidės ir Irano bei Sirijos sausumos karinės pajėgos“, – skelbiama Sirijos ir Irano plane.

Prasidėjus šiems kariniams veiksmams, esą ateis eilė „Hamas“ grupuotei, kurios užduotis būtų destabilizuoti padėtį Sueco kanalo apylinkėse. Ji stengtųsi sustabdyti JAV ir Europos Sąjungos ginkluotės tiekimą per šį strategiškai svarbų kanalą. Pietuose grupuotės veiksmus turėtų dubliuoti islamistai iš Jemeno ir Somalio, kurie siektų blokuoti kelią per Raudonąją jūrą. Persų įlankos rajone Irano jūrų pajėgos atakuotų prekybinius ir krovininius laivus, gabenančius naftos ir kitokius išteklius.

Proiranietiškos grupuotės tuo pat metu pultų JAV karines bazes Bahreine, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o juk šiose valstybėse išdėstytos vienos svarbiausių JAV karinių bazių regione ir didžiausios degalų atsargos.

Pagal šį planą, Irano specialiosios pajėgos imtų organizuoti didelio masto atakas prieš NATO pajėgas Afganistane, o Teheranas paremtų kovotojus prieš JAV ginklais ir pinigais. Galiausiai Libane mobilizuota „Hezbollah“ organizacija užimtų visą Libano teritoriją ir pradėtų karinius veiksmus prieš Izraelį.

Kol kas sunku pasakyti, ar tokio karo grėsmė tikrai reali. Neatmetama, jog Sirijos ir Irano planas buvo paskelbtas tyčia, siekiant pasiųsti signalą Izraeliui, JAV ir visam Vakarų pasauliui apie tai, kad vietoje pasyvios gynybos Iranas ketina smogti rimtus atsakomuosius smūgius, o Vakarams Irano ir Sirijos nepavyks įveikti po vieną, nes teks pradėti didelio masto karą milžiniškoje teritorijoje nuo Šiaurės Afrikos iki pat Afganistano.

Vis dėlto neatmetama galimybė, kad tokią informaciją galėjo paskleisti ir patys Vakarai, siekiantys kurti atitinkamą Irano ir Sirijos įvaizdį, – esą tai monstrai, pasirengę agresijai ir bet kokiems veiksmams, siekiant išgelbėti autoritarinius režimus. Juk visuomenė turi būti atitinkamai nuteikta ir parengta, kad neimtų reikšti nepasitenkinimo, jei JAV ar Didžioji Britanija iš tiesų paremtų Izraelį ir pradėtų karinius veiksmus Sirijoje bei Irane. Juolab to parengimo reikia turint omenyje, kiek naujas karas gali kainuoti ir ką reikšti JAV, Europos bei viso pasaulio ekonomikai.

„Karas Atimuosiuose Rytuose – tai ir staigus naftos kainų šuolis, ir karinės išlaidos, ir didžiuliai nuostoliai viso pasaulio ekonomikai, kuriuos labiausiai pajustų Europos šalys ir JAV. Tai labai didelė kaina, kurią tektų sumokėti, tad gali būti, kad Vakarų šalims vis dėlto parankesnis branduolinis Iranas, nei toks rizikingas ir brangus karas“, – finansines grėsmes apibendrina Izraelio agentūros „Clal Finance“ vyriausiasis ekonomistas Amiras Kahanovichius.