"Veido" archyvas

Praktiškai jau po pusmečio patikrinimų, peržiūrėjus virš 100 000 valstybės tarnautojų ir jų sutuoktinių turto ir pajamų deklaracijas, paaiškėjo, kad 20 000 deklaracijų yra su rizikomis. Be jokios abejonės per trumą laiką patikrinti minėtą deklaracijų skaičių ir duomenis titaniškas darbas.  Bet, kaip sakoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Įvertinus, jog didžiausia  rizika yra tos tarnautojų deklaracijos, kuriose nurodomos didelės grynųjų pinigų sumos ne banke, ir pagal kitus kriterijus buvo atrinkta apie 2000 deklaracijų. Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija jau išsamiai išnagrinėjo 205 tarnautojų ar jų sutuoktinių deklaracijas. Kas atsitiko po šių pirmųjų  detalių patikrinimų? Paaiškėjo, kad valstybės tarnautojai, kurių vidutinis atlyginiams yra iki 2000 litų,  savo deklaracijose sumažino piniginių lėšų daugiau nei už 7 mln. litų. O gautų paskolų sumas sumažino, daugiau kaip 5 mln. litų. Norėčiau pastebėti, kad čia informacija apie 205 valstybės tarnautojus ir jų sutuoktinius, kurių  pajamos kelia daugiausia abejonių. Sumos nemenkos. Vien tik dėl tokių patikrinimų balandžio mėnesį  papildomai priskaičiuota mokėtina mokesčių suma yra 170 tūkstančių litų. Na, galbūt  tai nėra įspūdinga suma, bet tai tik pradžia. Be to ir situacijos labai įdomios. Na, pavyzdžiui, valstybės tarnautojas gavo iš užsienio kompanijų dividendus vienais metais 51 tūkst., kitais metais 16 tūkstančių ir pamiršo deklaruoti. Arba kita situacija – valstybės tarnautojai įsigijo nekilnojamojo turto, kuriam (patikrinimo metu buvo nustatyta) pagrįsti lėšų nepaknaka. Kita situacija – valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinio išlaidos ir pajamos buvo įvertintos ir nustatyta, kad  išlaidos viršija pajamas. Vienais metais  išlaidos viršijo pajamas tik 6 tūkstančiais litų, kitais metais – jau 28 tūkstančiais litų, o trečiaisiais metais jau 184 tūkstančiais litų. Iš kur tie pinigai, matyt, jau aiškinsis ir Specialiųjų tyrimų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos.

Didžiausiu valstybės institucijų, vykdančių patikrinimus, galvos skausmu išlieka taip vadinami „oriniai pinigai“, kai valstybės tarnautojai negali deklaracijų patikrinimo metu patvirtinti savo didelių pajamų. Tokiu būdu gaunami skolos rašteliai iš trečiųjų asmenų, neva skolinami pinigai.  Tai aišku trikdo ir sunkina mokesčių inspektorių darbą, tačiau tokių tarnautojų laukia tarnybinė atsakomybė, o skolintojų detalus mokestinis ir finansinis tyrimas.

Efektyvaus minėtų institucijų bendradarbiavimo pagrindu atsiranda naujos galimybės prevenciškai užkirsti kelią korupcinių lėšų didėjimui valstybės tarnautojų deklaracijose, o nustačius tokius „korupciškai“ jautrius ar rizikingus tarnautojus, jų veiklą įvertinti tiek mokesčių, tiek baudžiamosios ar tarnybinės atsakomybių kontekste.

P.S. mano prognozė – valstybės tarnautojų turto ir pajamų deklaracijų patikrinimai padės sumažinti kyšių ėmimo mastą.