BFL/T.Urbelionio nuotr.

“Veido” diskusija: ar verta įstatymais griežtai riboti gerai dirbančių valstybės ir savivaldybių  įstaigų vadovų darbo kadencijų skaičių?

TAIP

Žilvinas Šilėnas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Grynai techniniu požiūriu vadovavimo skirstymas kadencijomis nėra blogai. Tai užtikrina tam tikrą periodinį vadovo įvertinimą ir sukuria bent teorinę galimybę atleisti prastą, bet politikų ginamą direktorių.

Tačiau prieš rūpinantis, kiek kadencijų iš eilės gali vadovauti direktorius, daug svarbiau pasirūpinti, kad valdiškų įmonių direktoriais būtų paskirti geriausi kandidatai. Ironiška, bet ginčas, kiek iš eilės kadencijų galima vadovauti, iliustruoja kai kurių valdiškų įstaigų ydą. Susidaro įspūdis, kad svarbiausia tapti vadovu, o kaip seksis dirbti – tai jau šalutinės aplinkybės.

Vadovų darbą reikia vertinti ne pagal partines simpatijas, o pagal rezultatus. Tai turėtų būti esminis veiksnys, lemiantis, ar vadovas gali vadovauti. Jei rezultatai prasti, tai vadovą galėtų būti svarstoma atleisti ir po metų ar greičiau, netgi nelaukiant ketverius metus trunkančios kadencijos pabaigos.

Žinoma, svarbu, kad pats akcininkas, šiuo atveju valstybė ar savivaldybė, suformuotų aiškius ir pamatuojamus tikslus. Jei tikslai „išplaukę“, be rodiklių – tuomet iš tikrųjų gali būti sunku objektyviai įvertinti, ar vadovas dirbo gerai. Nepagautas girtas prie vairo – ne tas pats, kas geri rezultatai. Jei savininkas nesugeba pasakyti, ko iš vadovo nori ir pagal ką vadovo darbas bus vertinamas, tai sukuria terpę politikavimui ir asmeniškumams. Norint pašalinti vadovų skyrimą pagal partinę liniją ar politikavimą, savininkai turi suformuluoti tikslus ir kontroliuoti, kaip jie įgyvendinami.

Tad, viena vertus, privaloma įmonių vadovų rotacija nėra tobulas sprendimas. Panašiai kaip slogos gydymas antibiotikais. Kita vertus, galbūt tai vienintelis būdas išardyti kenksmingus ryšius tarp politikų ir valstybės ūkinės veiklos? Bet jei valdiškame sektoriuje chroniška sloga peraugo į tuberkuliozę, tai valstybė labai serga. Rotacijos gali neužtekti. Gal tuomet geriau amputacija – dalies valdiškų paslaugų pirkimas rinkoje.

NE

Gintaras Klimavičius

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras

Kiekvienais metais bus atliekamas privalomas vadovų veiklos vertinimas. Pagal pataisytą Biudžetinių įstaigų įstatymą antrą kadenciją biudžetinių įstaigų vadovai galės eiti be konkurso, jeigu už visus paėjusius metus bus įvertinti tik gerai arba labai gerai. Į trečiąją kadenciją pretenduojantys vadovai turės dalyvauti konkurse kartu su kitais kandidatais.

Naujasis Biudžetinių įstaigų įstatymo projektas buvo rengiamas dėl kelių priežasčių. Visų pirma viešajame sektoriuje veikiančių įstaigų vadovų atranka, kaitumas ir veiklos vertinimas yra skirtingi, panašiai kaip ir kitų darbuotojų. Į tai atkreipė dėmesį Valstybės valdymo sistemos tobulinimo (arba Saulėlydžio) komisija. Be to, atlikę korupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistai nustatė, kad šiame įstatyme nenustatytas reikalavimas biudžetinių įstaigų vadovams turėti nepriekaištingą reputaciją ir nenumatyta atsakomybė už įstatymo nuostatų pažeidimą. Tai ir buvo pagrindinės priežastys keisti įstatymą.

Jis apima ne vien kadencijų klausimą, bet kur kas daugiau sričių. Priėmus šį įstatymą biudžetinių įstaigų vadovais galės tapti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys žmonės. Tie, kurie jo neturi, galės eiti pareigas ne ilgiau nei penkerius metus nuo šio įstatymo priėmimo.

Taip pat įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Asmuo negali būti priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, taip pat negali eiti šių pareigų, jeigu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai. n