"Veido" archyvas

Vis dažniau ir kaitresni ryte mus pasitinka saulės spinduliai. Jau džiaugiamės malonia gamta, netrukus dažniau trauksime į paplūdimį ar vaiskią pievelę… Specialistai įspėja – po užsitęsusio šaltojo meto oda itin jautri net menkiausiems saulės spinduliams! Todėl ragina pasirūpinti tinkama apsauga.

Apie piktuosius spindulius

Dabar pats metas pradėti rūpintis tinkama odos apsauga. Pirmiausia vertėtų prisiminti apie saulės spindulių daromą žalą odai. Vos pasiekę odą jie iškart imasi žalingos veiklos ir veikia organizmo DNR ląsteles, kuriose sukaupta visa mūsų genetinė informacija. Oda natūraliai stengiasi gintis ir pradeda gaminti melanino pigmentus, kurie, pasiekę viršutinį odos sluoksnį, iš pradžių parausta, o paskui ir paruduoja. Įdegis – odos gynybinė reakcija saulės spinduliams.

Saulės spinduliai veikia visus odos sluoksnius – ne tik paviršiuje esantį epidermį, atsakingą už odos ragėjimą ir atsinaujinimo procesus, bet ir gilesnius arba, pvz., odos tvirtumui ir jaunystei itin svarbią kolageno sintezę. Štai kodėl dievinantys kaitintis saulėje be apsaugos priemonių ir saiko įspėjami, kad saulės spinduliai sendina odą, be to, UVA ir UVB spinduliai yra vienas iš odos vėžio sukeliančių veiksnių. Jautriems žmonėms oda į saulės spindulius gali atsakyti įvairiomis alerginėmis reakcijomis – taip atsiranda vadinamieji fotodermatitai.

Apsauginis kremas – dar ne viskas

Visiškos apsaugos ir sveiko įdegio – nėra! Taip odos specialistai atsakys tiems, kurie tikisi, kad dosniai išsitepus apsauginiais kremais galima neribotai mėgautis saulės voniomis.

Visų pirma priemonės nuo saulės buvo sukurtos apsisaugoti nuo įdegio, sulėtinti priešlaikinį odos senėjimą, sustabdyti apgamų atsiradimą ir atitolinti odos vėžio atsiradimą… Tačiau tai nesumažina odos melanomų atsiradimo rizikos. Taigi itin svarbu:

• deginantis ar ilgiau būnant saulėje tinkamai pasirinkti priemonę su tam tikru apsauginiu faktoriumi;

• nepamiršti apsaugos reguliariai atnaujinti;

• stengtis priemonę tolygiai paskirstyti;

• vengti saulės vonių pavojingiausiu metu;

• pasirūpinti tinkamu galvos apdangalu, drabužiais ir saulės akiniais;

• vartoti vitaminą C, nes jis naudingas ir šiltuoju sezonu, kai deginantis susilpnėja imuninė sistema.

Apsauginį kremą nuo saulės užsitepkite ne jau būdami paplūdimyje, o bent 20 min. prieš saulės vonias – kremui reikia laiko susigerti ir pradėti veikti.

Prieštaringos naujos teorijos

Tamsus šokoladinis įdegis nebemadingas – susirūpinus saulės spindulių daroma žala  vėl vertinama šviesi ir sveika oda.
Tačiau… tik spėjome suprasti, kad intensyvus įdegis yra odos vėžio sinonimas ir įpratome teptis apsauginiais kremais, pasigirsta naujų teorijų. Šias kalbas paskatino padarytos išvados – padidėjus apsauginių kremų pardavimui, odos vėžio atvejų ne tik nesumažėjo, jų net padaugėjo!

Be to, vis dažniau imama kalbėti, kad apsauginių kremų priemonių sudėtis pavojingesnė odai nei patys saulės spinduliai.

Kaip yra iš tikrųjų?

Pasak specialistų, ne visuose kremuose yra įdėta vienodai saugančių komponentų, todėl labai svarbu atsižvelgti, kad kremas ne tik gerai saugotų, bet ir būtų kuo natūralesnės sudėties.

• Laimi natūralumas. Saulės apsaugos kremas savo sudėtyje turi turėti medžiagų, saugančių tiek nuo UVB, tirk ir nuo UVA spindulių.

Nuo saulės spindulių galima gintis spindulius  atspindinčiais – fiziniais arba absorbuojančiais – cheminiais filtrais. Fiziniai filtrai sukurti mineralų – žėručio (Mica), titano (Titanium Dioxide) ir cinko (Zinc Oxide) pagrindu. Tačiau jie ne itin malonūs naudoti – palieka ant odos balkšvą riebią plėvelę, todėl žmonėms patogiau teptis sintetiniais, nors  pavojingesniais ir giliau prasiskverbiančiais kremais…

Kad gautų gerą ir maloniai pasiskirstantį apsauginį kremą, gamintojai paprastai natūralius filtrus maišo su cheminiais.

Kai kurie senesnės kartos cheminiai filtrai gali dirginti odą:

• benzophenones (dixoybenzone, oxybenzone),

• avobenzone, homosalate (HMS),

• octyl-methoxycinnamate (OMC),

• PABA esteri.

Turintiems jautresnę odą ir vaikams patartina tokių kremų vengti ir geriau rinktis priemonę mineralų pagrindu.

• Antioksidantai. Veikiant saulės spinduliams, odoje išsiskiria laisvieji radikalai, todėl kokybiškuose kremuose nuo saulės aptiksite ir antioksidantų, pvz., vitaminą E.

• Dviguba apsauga. Saulės spindulių bangų ilgis yra skirtingas: kuo jie ilgesni, tuo geriau prasiskverbia į odos vidų. Pačius pavojingiausius, pvz., UVC, sustabdo ozono sluoksnis. UVB ir UVA spindulius Žemės atmosfera filtruoja, bet jie vis tiek veikia mūsų odą. Ilgą laiką, dar nuo 1978 m, priemonės nuo saulės buvo žymimos tik SPF parametru – tai rodo tik apsaugą nuo ultravioletinių spindulių B. Tačiau tai nerodo, kad priemonė apsaugo nuo kito kenksmingo saulės poveikio – UVA spindulių, kurie skverbiasi giliau, sendina odą ir yra didesni vėžio sukėlėjai. Todėl perkant priemonę nuo saulės reikėtų įsitikinti, kad kremas turi dvigubą apsaugą.  Pakuotėje ieškokite užrašo SPF+ arba SPF UVB ir UVA.

• Pagal odos jautrumo tipą. Daug melanino turinti Viduržemio jūros šalių gyventojų oda, juolab juodaodžių, daug geriau geba apsisaugoti nuo saulės spindulių. Tačiau labai šviesi, mažai melanino turinti Šiaurės šalių gyventojų oda nėra itin atspari saulei. Todėl svarbu žinoti, kiek oda gali išbūti saulėje. Kad tai būtų lengviau padaryti, individualiai pagal jautrumą saulei oda skirstoma į šešias grupes ir joms priklausantį saugos koeficientą. Kitaip tariant, jautresnei ir šviesiai odai rekomenduojama rinktis kremą su aukštesniu apsaugos faktoriumi.

• Norintiems įdegio efekto pravartu rinktis kremą su rudinančiomis dalelėmis – taip odai bus suteikta apsauga ir iš atostogų grįšite su tolygiu, gražiu įdegiu. Pasitepus kremu ruduojama ne dėl saulės poveikio, o dėl priemonėje esančių rudinančių komponentų.

Augalinis aliejus – ne apsauga

Ypač lankantis šiltųjų kraštų kurortuose, paplūdimyje galima pamatyti, kaip moterys vietoj apsauginių kremų tepasi natūralų alyvuogių aliejų. Tik antioksidantų, esančių augaliniame aliejuje, nepakanka apsaugoti odai nuo kenksmingų saulės spindulių, todėl aliejuką reikėtų pasilikti po saulės vonių. Tuomet jis itin gerai pamaitins ir padrėkins išsausėjusią odą. Be to, sunkiau pasiskirstantys aliejaus lašeliai kaip tik gali provokuoti nudegimą.

Saugioms saulės vonioms

1. Pirmą kartą deginantis saulėje pabūkite iki 5 min., kitomis dienomis – po 10–20 min.

2. Nesideginkite nuo 11 iki 15-os valandos, nes vidurdienio saulė žalingiausia.

3. Nelaikykite atviroje saulėje kūdikių iki pusės metų, kadangi jų viršutinis odos sluoksnis dar neturi grūdėtojo sluoksnio ir yra dukart plonesnis. Kūdikių odoje yra mažai melanino, jo apsauginė funkcija susiformuoja tik 13-aisiais gyvenimo metais.

4. Kuo baltesnė oda, tuo greičiau ji nudega, nes organizmas gamina mažiau melanino.

5. Ultravioletiniai spinduliai kenkia akies ragenai, todėl akis saugokite saulės akiniais. Saugokite ir lūpas – tepkite jas higieniniu lūpų pieštuku, kurio SPF 20–40.

6. Klaidinga nuomonė, kad veido odą patepus apsauginiais kremais įdegti neįmanoma. Net veidą ir patepus apsauginiu kremu, oda vis tiek gauna pakankamai saulės spindulių ir įdega, tačiau toks įdegis odai yra mažiau kenksmingas.

7. Apsauginius kremus naudokite visada, jei saulėtą vidurdienį lauke ketinate praleisti ne mažiau kaip valandą.Nepamirškite pakartotinai pasitepti po 2 val.

8. Stipriai nudegus saulėje patariama naudoti specialius preparatus, skirtus nudegusiai nuo saulės odai. Jeigu jų po ranka neturite, skausmą efektyviai sumažins ramunėlių vonia (150 g ramunėlių užpilti verdančiu vandeniu, valandą palaikyti, po to supilti į vonią); vėsinantis kremas (galima 1:1 sumaišyti alyvuogių ir eterinį mėtų aliejus), kefyras ar rūgpienis – šie produktai prisotina odą ir neleidžia jai išdžiūti.

Kuo gali pagelbėti vaistininkas? Vaistinėse parduodami specialūs šaldomieji purškikliai, niežulį slopinantys geliai su kalaminu ar vaistai nuo alergijos. Nepakeliamam skausmui sumažinti galima išgerti vaistų – paracetamolio (vaikams) ar aspirino (vaikams nuo 12 m.). Jei nudegimas apima didelį plotą, yra stiprus – kreipkitės į gydytoją.