BFL

Trys klausimai  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Artūrui Paulauskui

VEIDAS: Gegužės 16 d., šeštadienį, virš Baltijos jūros dingęs orlaivis „An-2“ rastas vos už kelių šimtų metrų nuo vietos, iš kurios buvo gautas paskutinis jo signalas. Dviejų juo skridusių pilotų nerasta. Kaip manote, ar yra nors menkiausių šansų, kad jie dar būtų gyvi?

A.P.: Žinome, kad žmogaus fizinės ir psichologinės galimybės labai plačios. Mąstymas trafaretais, kad  neįmanoma išlikti tam tikromis sąlygomis, gali būti paneigtas kitokiais pavyzdžiais. Manau, kad viltis išlieka tol, kol nebus surasti jų kūnai. Vis dėlto privalome ieškoti kad ir kūnų, jog  įsitikintume ir galėtume išnagrinėti, kas nutiko, ko nepadarėme, kad būtume galėję žmones išgelbėti.

VEIDAS: Dingusio lėktuvo paieška nevykdyta sklandžiai, dėl ko buvo prarasta daug brangaus laiko. Kokios pagrindinės tokio neveiklumo priežastys ir ar yra planuojama pakeitimų, kad to išvengtumėme, jei nelaimė atsitiktų kitą kartą?

A.P.: Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pranešimą apie galimą nelaimę tiesiog gavo vėlai, jau po to, kai lėktuvas numatytu laiku neatskrido į Lietuvą. Dabar fiksuojame, kad turbūt praėjo maždaug dvi valandos nuo lėktuvo nukritimo. Gavus pranešimą, iš karto buvo pakeltas sraigtasparnis, kuris išskrido į jūrą ieškoti lėktuvo.

Tikimės, kad nuodugnesnis šių įvykių tyrimas (bus prašoma, kad jis būtų atliktas) galės atsakyti į kylančius klausimus – ar viskas buvo tinkamai padaryta, ar maksimaliai išnaudotos turimos galimybės, ar tikrai reikėjo taip ilgai laukti. Vis dėlto matome, kad yra ilgoki tarpai tarp Karinių jūrų pajėgų laivų išplaukimų ieškoti dingusio lėktuvo: „Šakiai“ išplaukė tik apie pusę dešimtos vakaro, „Jotvingis“ – apie aštuntą, nors signalas gautas apie šeštą valandą vakaro. Taip pat buvo mėtymosi: paskelbta, kad paieška nutraukiama, paskui ji vėl atnaujinta, viešoje erdvėje nuskambėjo, kad net vieno dingusio piloto artimiesiems teko skambinti krašto apsaugos ministrui. Atrodo, kad ir už gelbėjimą atsakingas centras nėra kompetentingas pats priimti sprendimus. Visa tai kelia abejonių, ar nebuvo galima visko padaryti operatyviau.

Taigi manyčiau, kad visų pirma kalta koordinavimo stoka. Taip pat šis įvykis parodė, kad nesame pasiruošę. Tai apima ir kompetencijos, ir technikos dalykus. Mūsų turima technika yra pasenusi (tarkime, laivai, malūnsparniai). Galvoju, kad tokiais atvejais verta kreiptis pagalbos į kitas šalis, pavyzdžiui, Švediją, Latviją, kurios turi daug efektyvesnių priemonių. Švedams už pagalbą mokame, o su latviais yra dvišaliai susitarimai, kad panašiais atvejais vieni kitiems pagelbėsime.

VEIDAS: Jei minėtas tyrimas atskleis šių procesų ydas, ar tai bus pakankamas pagrindas realiems pokyčiams? Kiek jis galėtų trukti?

A.P.: Manau, pokyčių bus. Pridėsiu, kad Krašto apsaugos ministerija jau yra numačiusi šiemet nupirkti tris naujus sraigtasparnius, kurie būtų skirti tik gelbėjimo darbams. Tyrimas neturėtų ilgai užtrukti.Sakyčiau, mėnuo būtų maksimalus tyrimo laikas.