Į „Veido“ klausimus atsako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas

„Veidas“: Ar Druskininkų kurorto verslas patiria problemų dėl Lietuvos taikomos Šengeno vizų išdavimo praktikos?
R.M.: Problemų dėl vizų išdavimo Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Druskininkus, visados buvo, nors pastaruoju metu padėtis lyg ir gerėjo.
Lietuvos vizą norintys gauti asmenys vis dar negali gauti jos siųsdami dokumentus paprastu ar elektroniniu paštu – iš jų reikalaujama atvykti į konsulatą asmeniškai, procesas užtrunka per ilgai, kur kas ilgiau nei kitų valstybių ambasadose. Dokumentų Lietuvos vizai gauti rinkinys taip pat yra didesnis, nei reikalaujamas kai kurių kitų Šengeno sutarties valstybių. Ir ne tik Skandinavijos, bet netgi Estijos.
„Veidas“: Jūsų vertinimu, kokios to priežastys?
R.M.: Lietuviai turi du išskirtinius bruožus – amžinai dejuoti, kad viskas blogai, ir amžinai ką nors darant perlenkti lazdą. Na, kodėl mes būtinai turime padaryti taip, kad asmuo, norintis gauti Lietuvos vizą, turėtų pateikti maksimalų galimų reikalauti dokumentų kiekį? Kodėl stengiamės išduoti vizą kuo trumpesniam laikotarpiui, nors matydami, kad vizos prašo normalus žmogus, galėtume iš karto duoti ilgalaikę? Negi vizas būtina dalyti kaip kokią šventą plotkelę, gabalėliais, stengiantis, kad žmogus kaip galima dažniau ateitų jos prašyti?
Ne paslaptis, kad Druskininkuose būstą yra įsigiję nemažai Sankt Peterburgo, Maskvos gyventojų. Bendraujant su jais tenka girdėti atsiliepimų apie įvairiausias Lietuvos vizų išdavimo sistemos keistenybes. Pavyzdžiui, ateina prašyti vizos tėvas ir sūnus. Tėvui duodama trumpalaikė viza, sūnui – ilgalaikė. Viskas vyksta vienu metu, tik prie skirtingų langelių. Kodėl, kokiais kriterijais vadovaujantis vienas šeimos narys gauna ilgalaikę, kitas – trumpalaikę vizą, suprasti neįmanoma.