Birželio 5-ąją Saudo Arabija, Egiptas, Bahreinas, Jemenas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Libija nutraukė diplomatinius santykius su Kataru. Tos šalies diplomatams ir piliečiams įsakyta palikti minėtas valstybes. Uždaryta Kataro ir Saudo Arabijos sausumos siena, per kurią vyksta 40 proc. Kataro prekybos. Persų įlankos arabų šalių uostai atsisakė aptarnauti Kataro laivus. Nutrauktas oro susisiekimas tarp Kataro ir prieš jį susitelkusių valstybių.

Arūnas BRAZAUSKAS

Kataro būklė ėmė šiek tiek panašėti į Berlyno blokadą 1948–1949 m. Sekmadienį, birželio 11-ąją, Iranas nuskraidino į Katarą penkis lėktuvus su maistu.

Kataras apkaltintas terorizmo finansavimu ir itin glaudžiais santykiais su Iranu, didžiausiu geopolitiniu Saudo Arabijos priešininku. Giluminė priežastis, dėl kurios turtingos arabų šalys, kartu su Kataru įeinančios į Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą (Gulf Cooperation Council, GCC), sukilo prieš kaimynę – Kataras siekia būti aukščiausio lygio tarptautiniu žaidėju. Kataras – didžiausias suskystintų dujų eksportuotojas pasaulyje ir pinigų aktyviai užsienio politikai turi pakankamai.

Dabartinė Kataro santykių su kitomis arabų valstybėmis krizė nėra pirmoji. 2014-ųjų kovo mėn. Saudo Arabija, JAE ir Bahreinas apribojo santykius su Kataru, nes šis neva rėmęs Musulmonų broliją, kuri veikia arabų kraštuose, nors daugelyje šalių yra paskelbta už įstatymo ribų. Tačiau Saudo Arabijos karalius pernai gruodį buvo nuvykęs į Katarą su oficialiu vizitu.

Šįkart Katarui smogta netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo apsilankymo Saudo Arabijoje. Vizitui pradėta ruoštis iškart po D.Trumpo išrinkimo. Derybose su aukštais Saudo Arabijos pareigūnais D.Trumpo komandai atstovavo prezidento žentas Jaredas Kushneris, žydas ortodoksas. Nuvykęs į Saudo Arabiją D.Trumpas ragino sutelkti „arabų NATO“ – sąjungą, kuri kovotų su terorizmu ir priešintųsi Irano ekspansijai.

Krizės preliudija – intrigos

Dabartinės diplomatinės krizės preliudija – įsilaužimas į Kataro naujienų agentūros tinklalapį gegužės 23 d. Ten buvo išspausdinti vėliau melagingais pripažinti Kataro emyro pareiškimai. Karinės ceremonijos metu jis neva pareiškęs, kad organizacija „Hamas“ atstovauja Palestinos žmonėms, Iranas esąs regioną stabilizuojanti valstybė, Kataro santykiai su Izraeliu geri.

Nors Kataras oficialiai šiuos pareiškimus paneigė, Saudo Arabijos ir JAE žiniasklaida juos citavo kaip teisingus. Buvo užvaldytas ir naujienų agentūros tviteris, iš kurio pasiųsti Kataro užsienio reikalų ministerijai priskirti pranešimai, kaltinantys Saudo Arabiją, Kuveitą, Bahreiną, Egiptą, JAE sąmokslu prieš Katarą, dėl ko iš minėtų valstybių neva atšaukiami Kataro diplomatai. JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) pažadėjo Katarui pagalbą tiriant įsilaužimo aplinkybes.

Krizės išvakarėse, gegužės 4 d., įsilaužta į JAE ambasadoriaus JAV pašto dėžę. Iš korespondencijos aiškėjo, kad ambasadorius neva palaikė ryšius su proizraeliška „idėjų kalve“ (angl. „think tank“) ir planavo Katarą kompromituojančius veiksmus, nes JAE siekia, jog JAV savo karinę vadavietę CENTCOM, kurios žinioje JAV pajėgos Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, iš Kataro perkeltų į JAE.

Šaltasis karas karštoje įlankoje

Kai kas Persų įlankos šalių konfliktuose įžvelgia šaltąjį karą, kuris vyksta tarp Saudo Arabijos ir Irano. Lluísas Bassetsas, rašantis vienam didžiausių Ispanijos dienraščių „El País“, mano, kad Saudo Arabija savo kaimynėms bando taikyti riboto suvereniteto doktriną, kokią Sovietų Sąjunga taikė socialistinės stovyklos šalims ir nevengė intervencijų, pavyzdžiui, Vengrijoje 1956 m. ir Čekoslovakijoje 1968 m.

Pasak apžvalgininko, Kataras valdo didžiulius gamtinių dujų išteklius, jo valdovai vykdo nepriklausomą užsienio politiką, kurios vienas iš įrankių – valstybinė TV kompanija „Al Jazeera“. Kataras norėjęs atsiriboti nuo Saudo Arabijos politikos kaip, pavyzdžiui, Prancūzija nuo JAV ar Jugoslavija nuo Sovietų Sąjungos. Tačiau, kadangi Saudo Arabija ir jos sąjungininkai smogė Katarui, šiam gali tekti pereiti į kitą stovyklą, kurioje jo partneriais taps Iranas, Turkija, Irakas ir netgi Rusija.

Iki šiol Rusija buvo priešiška Katarui, nes jo politika, Rusijos požiūriu, kėlė grėsmę tos šalies dujų eksportui. Rusai bijojo, kad Kataras ir Iranas nuties dujotiekius į Europą ir pamažu iš ten išstums rusus. Sirijos pilietiniame kare, kuris prasidėjo 2011 m., Kataras rėmė prieš Basharą al Assadą kovojančius sukilėlius, mat šis priešinosi Katarui naudingų dujotiekių tiesimo planams.