Arkliui aišku, švietimo ministrui ir sostinės merui – ne!
Kaip turėtų vadintis šalis, kurioje sostinės meras pats sau nusistato itin sumažintus mokesčius, o švietimo ir mokslo ministras priima šalies piliečių grupę diskriminuojantį sprendimą?
Šalies politikų kasdienių sprendimų kokybė yra apgailėtina. Šį mėnesį tai patvirtino net du Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimai. Politikų sprendimai ir asmeninis elgesys primena atsilikusios bananų respublikos politinės klasės elgesio modelius ir toliau menkina pasitikėjimą valstybės institucijomis žmonių akyse, kompromituoja Lietuvos demokratiją bei atima iš mūsų teisę į kokybišką valstybės politinį administravimą. Ar yra vilties, kad teismų sprendimai, kurie teisiškai koreguoja ir nukreipia demokratinės, teisinės valstybės reikalavimų linkme politikų sprendimus, gali pakelti Lietuvos politiką bent į pakenčiamą lygį?
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kartą jau pripažintas gyvenančiu už įstatymo ribų, vėl buvo pagautas supainiojęs asmeninę ir valstybinę kišenę. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija patvirtino, jog Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tinkamai pripažino, kad A.Zuokas, dalyvaudamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje ir balsuodamas dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nes mokesčiai buvo sumažinti ir merui priklausančiai bendrovei UAB „BNA grupė“.
Vilniaus meras yra toks aklas, kad savo gynybos argumentuose tvirtino nesupratęs, jog asmeniškai bus įvardytas kaip asmuo, kuris gavo asmeninės naudos iš savo balsavimo, ir bandė teismui įrodyti akivaizdžią nesąmonę, kad jis iš to nepasipelnys, o dalyvaudamas priimant sprendimą užtikrino viešojo intereso apsaugą.
Ką daryti su Lietuvos valstybės sostinės meru, kurio nuovoka ir protas yra menkesnis nei arklio? Arklys juk mato, kad ėda iš savo ėdžių, o meras – ne. Meras, kuriam priklauso nekilnojamasis turtas Užupio, Antano Vienuolio, Barboros Radvilaitės gatvėse ir kuris pateiktoje privačių interesų deklaracijoje yra aiškiai deklaravęs savo privačius interesus, kuris pats sau nusistatė mokesčius, nesugeba suvokti, kad vengdamas interesų konflikto turi nusišalinti nuo sprendimo priėmimo.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, priimdamas sprendimą dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygybės principą. Ministras nusprendė, kad gali būti skirtingai traktuojami tautinių mažumų kalba ir lietuvių kalba besimokantys moksleiviai, skirtingas baigiamojo lietuvių kalbos egzamino rašinio žodžių skaičius gali būti nustatomas dviem asmenų grupėms atsižvelgiant į tai, kokia mokomąja kalba jie mokosi.
LVAT teko dar kartą, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimais, priminti ir paaiškinti, kas jau dešimtis kartų aiškinta: „<…> valstybinė kalba – tai svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, nes užtikrina visiems valstybės piliečiams lygias galimybes dalyvauti valdant savo šalį, priimant valstybinės reikšmės sprendimus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą. Valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant savo valstybę prielaida ir būtina sąlyga.“
Tarptautiniuose Lietuvos įsipareigojimuose dėl tautinių mažumų švietimo teisių yra pabrėžta, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė išsaugoti savo tapatybę gali būti visiškai įgyvendinta tik tuo atveju, kai ugdymo procese jie įgyja tinkamų savo gimtosios kalbos žinių. Tačiau tuo pat metu tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi pareigą integruotis į platesnę visuomenę, įgydami tinkamų valstybinės kalbos žinių. O tais atvejais, kai vykdomos švietimo sistemos pertvarkos ir didinamas valstybinės kalbos mokymo intensyvumas bei reikalavimai tautinių mažumų mokyklose, tai privalo būti daroma nuosekliai ir laipsniškai, suteikiant galimybes prie pasikeitusių sąlygų prisitaikyti tiek mokiniams, tiek juos mokantiems mokytojams. LVAT konstatavo, kad nustatant nevienodą reguliavimą mažėtų tam tikros asmenų grupės motyvacija ją gerai išmokti, ryškėtų visuomenės grupių atskirtis, silpnėtų valstybinės kalbos, kaip socialinės integracijos ir pilietinės visuomenės telkimo priemonės, funkcija, menkėtų valstybinės kalbos prestižas visuomenės akyse.
Tokia tvarka, kurią pažeisdamas Konstituciją sukūrė ministras, galėjo būti, bet tik laikinai. Tol, kol tautinių mažumų mokyklų moksleiviai tinkamai pasirengs valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui, suvienodinat valandų skaičių, skirtų lietuvių kalbai, su lietuvių bendrojo lavinimo mokyklomis, bet ministro įsakymas priimtas kaip nuolatinio galiojimo.
Lietuvos valstybė gali žengti į priekį tik tada, jeigu jai vadovaujantis politinis elitas turi gebėjimų ir ryžto tobulėti, mokytis iš savo klaidų ir neįvelti visų šalies piliečių į savo nesąžiningumo ar nekompetencijos liūną. Jei kaskart būsime veikiami niekaip nesugebančio gyventi pagal įstatymą miesto mero sprendimų ar būsime reguliuojami pagal nieko nenutuokiančio apie konstitucinį visų piliečių lygybės prieš įstatymą principus ministro, vargu ar koks nors progresas bus įmanomas. Ta nepasitikėjimo valstybe, jos institucijomis, politikais dvasia gali paralyžiuoti mūsų valią kurti savo valstybę, ja pasitikėti.
Tikra mįslė, kodėl Lietuvos rinkėjai, matantys politikų nusikalstamus ar aplaidžius sprendimus, vėl juos išrenka į aukštus politinius postus. Ar tai politinės patirties stoka, valstietiškas žemažiūriškumas, pilietinis aplaidumas ir nesugebėjimas naudotis demokratijos privilegija – nerinkti į valdžią jau susikompromitavusių asmenų?
Ministras D.Pavalkis yra visai naujas žmogus politikoje ir pasirašydamas antikonstitucinį įsakymą neturėjo jokios nuovokos apie valstybės sąrangą ir jos funkcionavimą. Čia jau socialdemokratų, sisteminės, didelės partijos, veiklos brokas, kai nesugebama savo gretose turėti ministro pareigoms pasirengusių žmonių. Nekompetentingo asmens skyrimas į ministrus – didelė dėmė solidžiai Socialdemokratų partijai.
Birželį LVAT sprendimuose dar kartą bandoma suformuluoti reikalavimus asmenims, užimantiems politikos, valstybės tarnybos, valstybės institucijų vadovų postus. Jiems taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, o visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijų vadovai ne tik yra didesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės bei tarnybinės etikos principų, tad piliečiams neturi kilti abejonių dėl politiko veiksmų. Politikų veiksmai neturi kelti net šališkumo regimybės. O politiko asmeninis suinteresuotumas gali būti ir jo (ar jo artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ir neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.
Tokie yra visuomenės lūkesčiai. Bet visuomenė turi pati prisidėti prie šių lūkesčių įgyvendinimo, rinkdama į politinius postus tinkamus asmenis. Jei taip nedaro, tokia visuomenė demokratinės valstybės nėra verta.
- Nėra panašių straipsnių.
Komentarai (14)
Komentuoti
Loading ...
D. Pavalkis – socdemokratas? Oi negaliu… žurnalistika aukštoji, blyn!
D.Pavalkis nėra socialdemokratas. Tai visiems žinomas faktas. Bet A.Butkevičiaus Vyriausybė pirmiausia yra socialdemokratų Vyriausybė. Tokia sisteminė partija niekada neturėtų užleisti Švietimo ir Mokslo ministerijos (manau svarbiausios šalies intelektualiniam klimatui) jokiam koalicijos partneriui ir privalo turėti užsiauginusi savo ministrą. Bet neturi ir užleido bet kam. Tai ir turime rezultatą. Tą ir norėjau pasakyti.
Dar viena nesąmonė. Demagoginė.
Nei laikinai , nei nuolatinio galiojimo .Tautines bendrijos ne siandien isdygo Lietuvos padangeje ,bet per visa nepriklausomybes laikotarpi issaugojo sovietini , antilietuviska poziuri i valstybe ir kalba. Ir nedega noru ji keisti. Jas tenkina musu tupinejimas ir trypciojimas aplink , kaip globojant neigalu arba kaprizinga nesubrendeli. O meras ,- kuo toliau , tuo labiau tampa antruoju Lietuvos Ostapu Benderiu . P.S. Apgailestauju , kad mano iPadas neturi diakritiniu zenklu , atsiprasau.
Diakritinius zenklus galima isgauti per “Virtual keyboard” (pagooglinkite). Kai realiai svarbu – paprasta naudotis,
Mielasis Žmogau Qq! Negaliu nusakyti žodžiais džiaugsmo , apėmusio mane , atvėrus diakritinių ženklų paslaptį! Tiek laiko kankinausi ” švepluodama ” … Valiooo! Ir ačiū Jums už patarimą , kuris šią dieną pavertė mane tikrai laiminga ! ( Labai nepakenčiu kalbos ir rašybos klaidų , o per nežinojimą pati buvau mažaraštė ) . Dėkoju ir VEIDO leidėjui , nes jo straipsnio komentaruose gimė šis atradimas.
Smagu, kad galėjau pasitarnauti tokiam šventam tikslui – lietuvių kalbos išsaugojimui.
Negalėčiau nors kiek rimčiau prieštarauti autoriui.Man asmeniškai did-žiausia nelaimė yra ne tai,kad išsirenkam ne tuos.O tai,kad,pastebėję savo klaidą,be 4 metų neturim jokių šansų ją ištaisyti-atšaukti per apsirikimą išrinktuosius.
Vilniaus meras balsavo uz NT mokescio padidinima, t.y. dalyvaudamas balsavime pasididino mokescius sau bei visiems kitiems NT savininkams. Bet p. Sindeikis, nusivales kojas i si elelmentaru fakta, raso kad meras mokescius sau pasimazino. Neitiketina, kad galima taip be jokiu skrupulu rasyti jog juoda yra balta.
Komentaro demagogijos lygis yra rekordinis net ir “pavargusiai” musu medijai.
Stai ponas Pavalkis, visur ivardijamas kaip socialdemokratu klaida, nors jis yra ne socialdemokratu, bet DP ministras, i darba priimata, beje,prezidentes dekretu.
Mero dalyvavimas priimant sprendima, kuris padidino jam NT mokescius yra pastatomas ant galvos, t.y. ivardijamas kaip sprendimas pasimazinti mokescius.
Kazkokia sizofrenija pagalvotumete, negi Racas tesius! Pasirodo kad faktai, profesine etika, logika yra nesvarbi jei liepta kalti socdemus bei zuoka
Negaliu susilaikyti neatsakęs “klm” ir “lot” – matyt, ir garsias avialinijas veikia mėnulio pilnatis – LVAT, VAT ir VTEK nustatė, kad A.Zuokas sau pasimažino NT mokesčius, o jie teigia, kad pasididino. Matyt, mėnulis jiems svarbesnis. O dėl D.Pavalkio – jau minėjau, kad jis nėra socialdemokratas, tai visiems žinomas faktas, bet ŠMM atiduota į DP hunveibinų rankas yra tikras socialdemokratų veikimo brokas.
Del mero, tai autorius ignoruoja esme. Vilniaus tarybai nusprendus padidinti NT mokescius, dalis tarybos buvo pries. Balsu didinti mokescius butu neuzteke, bet meras ir dar keli tarybos nariai balsavo uz NT mokesciu pakelima. Tame tarpe ir sau. LVAT, VAT ir VTEK nenustate, kad meras sau pasimazino NT mokescius. Teismai nustate, kad meras negalejo dalyvauti mokesciu keitime, nes pats turi NT Vilniuje. Del ministro tai autorius vel nutyli esmini momenta, kas nera labai sazininga. Jei jau kaltinti ka del tokio ministro, tai socdemus, bet kartu su prezidentura, nes vieni tik siulo, kiti tai skiria! Todel pamineti kad jis ne socdemas, o poto kaltinti tik socdemus yra manipuliacija, paremta nutylejimu.
Čia dar citata iš Teismo sprendimo :VTEK Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas valdo stambų (apie (duomenys neskelbtini) proc.) UAB „BNA grupė“ akcijų paketą. Deklaruotas mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis Vilniaus mieste 2010 metais bendrovei sudarė apie (duomenys neskelbtini) Lt, preliminariais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) duomenimis 2012 metais mokėtinas mokestis sudarys apie (duomenys neskelbtini) Lt. Bendrovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai Užupio, Vienuolio, Barboros Radvilaitės gatvėse, kuriems 2012 metais taikytinas 0,8 procento tarifas, ir kavinės patalpos, kurioms 2012 metais taikytinas 0,5 procento tarifas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. rugpjūčio 29 d. išrašas patvirtina, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2p, yra „Gyvenamasis namas su kavinės patalpomis“, pastato savininkas – UAB „BNA grupė“ (2.5 p.). Iš 2009 m. vasario 4 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad UAB „BNA grupė“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lA2p, negyvenamąsias kavinės patalpas nuomoja uždarajai akcinei bendrovei „Restoranų valdymas“ (toliau – ir UAB „Restoranų valdymas“), patalpos nuomojamos nuomininko restoranui (1.1 p.). Pagal Tarybos Sprendimo 1.1.4 punktą maitinimo paskirties statiniams, išskyrus naktinius barus (klubus), 2012 metams nustatomas 0,5 procento tarifas. Nagrinėjamu atveju UAB „BNA grupė“ galimai buvo suinteresuota ne tik dar didesniu mokesčio tarifo dydžio sumažinimu, bet ir palankaus mokesčio tarifo dydžio išsaugojimu. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pagal Tarybos Sprendimą, kuriam jis pritarė balsuodamas, komercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio tarifo dydis 2012 metais nesikeis, pareiškėjo veiksmų vertinimo bei kvalifikavimo nekeičia ir pažeidimo nepanaikina. Be to, Tarybos patvirtinti UAB „BNA grupė“ aktualūs tarifai nėra maksimalūs. Priešingai, vienu atveju tarifas yra 0,2 procento, o kitu atveju 0,5 procento mažesnis negu NTMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta viršutinė tarifo dydžio riba (1 proc.), todėl tarifai akivaizdžiai palankūs bendrovei. Pažymėjo, kad sprendimo dėl nekilnojamojo turto mokesčio dydžio nustatymo reikalingumas savaime nereiškia pareiškėjo veiksmų, priimant šį sprendimą, nešališkumo ir objektyvumo. Šiuo atveju svarbu, kad versle dalyvaujantis asmuo (stambus akcininkas) pats nusistatė sau mokesčius. Būtent išvengti tokių situacijų ir yra skirtas Įstatymas, kuriame įstatymų leidėjas įtvirtino konkrečias priemones, užtikrinančias, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams. Nurodė, jog specialiame savivaldybių tarybų narių veiklą reglamentuojančiame teisės akte – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme – nustatyta, kad tarybos narys privalo nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Įstatymui (Vietos savivaldos įstatymo 23 str. 4 p.). Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad pareiškėjo teisė dalyvauti ir balsuoti Tarybos posėdžiuose nėra absoliuti, ja meras, kaip Tarybos narys, gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia Įstatymo, kaip viešojo intereso apsaugos garanto. Nurodė, kad pateiktas aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Įstatymo pažeidimų bylose (administracinė byla Nr. A442-1422/2010), todėl pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju tiesioginių Tarybos nario pareigų vykdymas buvo viršesnis už viešųjų ir privačių interesų derinimo taisykles, yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog savivaldybės meras yra valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, o valstybės tarnyboje dirbantys asmenys privalo ne tik vengti interesų konflikto, bet ir elgtis taip, kad visuomenėje net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Priešingu atveju kyla pagrįstų įtarimų, kad sprendimai priimami neskaidriai, o tai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės ir vietos savivaldos įstaigomis, silpnina valdžios institucijų administracinius gebėjimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, o visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, jog valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (administracinė byla Nr. A3-750/2004). Atitinkamai ir pareiškėjui, kaip savivaldybės merui, turi būti taikomi aukščiausi elgesio standartai, o dėl jo veiksmų Vilniaus miesto gyventojams turi nekilti abejonių. Nagrinėjamu atveju privatus pareiškėjo interesas pasireiškė suinteresuotumu sėkminga jo valdomos bendrovės veikla. Pareiškėjas valdo stambų (apie (duomenys neskelbtini) proc.) akcijų paketą įmonės, kuri moka didelį nekilnojamojo turto mokestį (apie (duomenys neskelbtini) Lt). Tuo tarpu dalyvavimą juridiniame asmenyje, pavyzdžiui, akcijų turėjimą, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos prilygina privačiam valstybės tarnyboje dirbančio asmens interesui, dėl kurio jam einant pareigas gali kilti šiame Įstatyme nurodyta interesų konflikto situacija. Pareiškėjas, dalyvaudamas svarstant ir priimant sprendimus dėl mokesčio tarifo dydžio nustatymo nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste valdančioms įmonėms, inter alia UAB „BNA grupė“, realizavo turimą privatų suinteresuotumą. Pažymėjo, kad sąsajas su bendrovės veikla kaip privatų interesą pareiškėjas yra nurodęs pateiktoje privačių interesų deklaracijoje. Nagrinėjama situacija, atsakovo nuomone, atitinka Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą interesų konflikto definiciją. Pažymėjo, kad pareiškėjas, priimdamas sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo, dėl savo sąsajų su nekilnojamąjį turtą valdančia bendrove negalėjo išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl turėjo nusišalinti nuo tokių sprendimų priėmimo (Įstatymo 11 str. 1 ir 2 d.), tačiau nusišalinimo pareigos nevykdė ir dalyvavo sprendimo, susijusio su jo privačiais interesais, priėmimo procedūrose.
gaila, kad p. Šindeikio neapykanta A.Zuokui reiškiama račiško ir užkalniško lygio žodžiais.