15 kareivių žūčių ir užrašai ant Vilniaus viešojo transporto priminė apie vieną iš Rusijos sumodeliuotų „įšalusių konfliktų“ – šįkart tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

Jau daugiau nei dvidešimtmetį skaičiuojantis konfliktas išlieka vienu iš Kremliaus įrankių, leidžiančių kontroliuoti posovietinę erdvę ir stabdančių šių valstybių transformaciją.

Senas naujas konfliktas

Rugpjūčio pabaigoje įvykę aršiausi per kelerius metus kariniai susidūrimai priminė, kad ši Pietų Kaukazo žaizda tebėra itin jautri. Neramumai prasidėjo Sovietų Sąjungos žlugimo išvakarėse, kai gausiai etninių armėnų apgyventoje Kalnų Karabacho teritorijoje, priklausančioje Azerbaidžanui, prasidėjo separatistiniai armėnų judėjimai. Viskas prasidėjo įprastai, kai jau kurį laiką sklandžiusios nuotaikos buvo palydėtos taikių demonstracijų. Tačiau didėjant nebeišvengiamo sovietų imperijos žlugimo nulemtiems neramumams įtampa tarp armėnų ir azerų augo.

Lūžis įvyko, kai autonominio Kalnų Karabacho regiono parlamentas 1988-ųjų vasarį nusprendė vienašališkai atsiskirti ir prisijungti prie kaimyninės Armėnijos. Azerbaidžanui pasitraukus iš SSRS sudėties ir panaikinus šio regiono parlamento galias, vietos gyventojai paskelbė apie nepriklausomos Kalnų Karabacho Respublikos įkūrimą.

Tarp dviejų tautų prasidėjęs konfliktas karu virto 1992-aisiais, o tarptautinei bendruomenei nesugebant jo sustabdyti armėnai nužengė ir už regiono ribų. Skaičiuojama, kad šešerius metus trukusiam kariniam konfliktui einant į pabaigą 1994 m. Armėnija kontroliavo ne tik didžiąją dalį Kalnų Karabacho, bet ir jo kaimynystėje esančias provincijas, sudarančias net 9 proc. Azerbaidžano teritorijos. Apie milijoną gyventojų buvo priversti apleisti savo namus.

1994-aisiais tarpininkaujant Rusijai ugnis buvo nutraukta ir įsteigta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Minsko grupė, atsakinga už taikų konflikto sprendimą. Tačiau šias dvi karšto temperamento tautas, ne tik jaučiančias didelę nuoskaudą dėl teritorinio nesutarimo, bet ir atsakingas dėl konflikto metu kai kuriose vietovėse vykusio etninį valymo, susodinti prie vieno stalo ir šiandien tebėra keblu. Maža to, kalnuotoje vietovėje jau dvidešimtmetį tebevyksta nepaskelbtas ir statiškas karas apkasuose – „Kalnų Karabache nieko naujo“.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 312014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-31-2014-m