Scanpix

Armėnų įtūžis dėl brangstančios elektros rimsta, o masiniai protestai išsikvėpė. Nors gatvėse daugiau nei dvi savaites protestavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių, šiuo metu Armėnijos sostinėje Jerevane maištautojų liko tik nedidelė saujelė.

Tiesa, politologų nuomone, tai buvo rimtas signalas, kad visuomenėje auga nepasitenkinimas ir trūksta tik kibirkšties, kad Armėnijos gatvėse prasidėtų revoliucija. „Ši protestų banga yra kur kas daugiau nei pasipiktinimas dėl elektros kainų augimo: šalyje jau kurį laiką stebimas piliečių nepasitenkinimas vyriausybe, be to, protestai turėjo ir antirusišką atspalvį. Tačiau Maidanui laikas dar neatėjo“, – teigia Jerevano regioninių studijų centro direktorius Richardas Giragosianas.

Įvykiai, privertę prabilti apie Armėnijoje bręstančias permainas, prasidėjo dar birželio 17 d., paskelbus, kad nuo rugpjūčio šalyje didės elektros tarifai. Tą dieną Jerevane, o dar po kelių parų – ir kituose didesniuose Armėnijos miestuose į gatves išėjo tūkstančiai nepatenkintų žmonių, kurių gretos prieš pat Jonines buvo pasiekusios 10 tūkst. Policija juos vaikyti ėmėsi jėga, tad neapsieita be sužeistųjų, tarp kurių yra ir 11 policijos pareigūnų. Šis bandymas užgniaužti tautos balsą nenusisekė: protestuotojai netrukus vėl grįžo.

Tiesa, jau pasidalinę į dvi stovyklas: vieniems pakako valdžios siūlymo kompensuoti elektros kainos padidėjimą – jie pasitraukė taikiai protestuoti į Laisvės aikštę, kiti, radikalesni, pasiliko pagrindinėje sostinės gatvėje. Pastarųjų teigimu, prezidento pareiškimas apie kompensuojamą elektros kainą yra nepakankamas, jie reikalauja, kad kainų padidinimo būtų visiškai atsisakyta. Jie taip pat reikalauja nubausti policijos pareigūnus, anksčiau naudojusius jėgą prieš demonstrantus.