Vilniuje su spektakliu „Dvasininkė“ viešės vengrų režisierius A.Schillingas.

Arpadas Schillingas lietuvių publikai jau neblogai nepažįstamas: festivaliuose „Naujosios dramos akcija“ ir „Sirenos“ buvo rodomi jo vadovaujamo „Kretakor“ teatro spektakliai „Balas“, „Juodoji šalis“, „Žuvėdra“, „hamlet ws“. Pastaraisiais metais „Kretakor“ išgyveno didelius pokyčius. Sukūręs daugiausiai užsienyje gastroliavusį vengrų teatrą, režisierius vieną dieną nusprendė atsisakyti aktorių trupės ir pradėti eksperimentinių ieškojimų kelią.
Naujasis „Kretakor“ – tai ne teatras, o greičiau kultūrinė iniciatyva. „Kretakor“ buria įvairių sričių jaunus menininkus, socialinių ir visuomeninių mokslų atstovus, galinčius tapti jo kūrybiniais partneriais. Naująją teatro ideologiją įkūnijo trejus metus kurta „Krizės trilogija“. Šią savaitę Vilniuje prasidedanti „Naujosios dramos akcija“ pristatys dvi trilogijos dalis – filmą „JP.CO.DE“ ir spektaklį „Dvasininkė“. Abu šį penktadienį bus parodyti Nacionaliniame dramos teatre.
Pasak režisieriaus, „Krizės trilogija“ – tai pirmiausia įrodymas, kad „Kretakor“ šiandien, praėjus trejiems metams po legendinio teatro iširimo, yra novatoriškos scenos meno dirbtuvės. Tai talentų ugdymo programa, vienijanti skirtingo amžiaus jaunimą ir skatinanti bendradarbiauti. Kartu tai ir viešas forumas, per meną keliantis ateinančioms kartoms aktualius klausimus, ir pagaliau išpažintis, perteikianti mūsų asmenines baimes, patirtis, troškimus ir įsitikinimus.
Pirmoji trilogijos dalis yra filmas „JP.CO.DE“, tačiau anksčiau A.Schillingas parašė „Dvasininkės“ scenarijų. Jame papasakota buvusios aktorės, paliekančios Budapeštą dėl dramos mokytojos darbo provincijoje, odisėja. „Aktorės likimas įkūnijo tą dvilypumą, kurį šiandien jaučiu Vengrijoje ir visoje Europoje. Įtampa tarp bevaisio geranoriškumo iš vienos pusės ir reglamentų, kurie kuo veiksmingesni, tuo labiau stokoja žmogiškumo. Įtampa tarp naivaus besąlygiško pasitikėjimo ir nuostatų, kylančių iš patirties“, – aiškina A.Schillingas.
Pradėję nuo aktorės istorijos, projekto kūrėjai nusprendė suteikti jai šeimą. Taip atsirado jos vyras psichologas ir sūnus, ieškantis savo vietos gyvenime (pagrindiniai kitų trilogijos dalių veikėjai). „Vienas labiausiai trikdančių mūsų atradimų buvo tai, kad šeima nepaklūsta apibrėžimui. Kiekvienos bendruomenės šerdyje glūdi kažkas, ko neįmanoma paaiškinti. Mes tai pavadinome „siela“ ir padarėme išvadą, kad jos stinga mūsų visuomeniniame gyvenime“, – teigia režisierius.

Audronis Liuga